Sunkus tas europarlamentarų gyvenimas - reikia sėdėti oro uostuose, maitintis „sasiskomis".
Rasa Juknevičienė „sasiskų" užsimanė turbūt todėl, kad turėjo bėdų su oro linijų bendrove SAS. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Kol kimšo „sasiskas", politikė atgavo žioplai pamestą pasą.
Dėl atidėto skrydžio europarlamentarė liko Stokholme, laiku nepasiekė Vilniaus ir neslėpė: nuotaika subjuro.
Juknevičienė feisbuke papasakojo, kad subjurusią nuotaiką bandė taisyti „sasiskomis" su garstyčiomis ir net nežinojo, jog iš tiesų atidėtas skrydis nėra didžiausia jos problema.
Didesnė problema buvo ta, kad politikė lėktuve pametė pasą. Šis, nevidonas, ėmė ir iškrito iš rankinės. Laimei, atsirado pastabi ir geranoriška oro uosto darbuotoja, kuri susirado „sasiskas" valgančią Juknevičienę ir pasą grąžino.
Viskas baigėsi gerai, politikė galės toliau lakstyti po pasaulį, bet iš įvykio reikėtų pasimokyti.
Iki šiol žioplumo etalonu tarp konservatorių buvo laikomas Emanuelis Zingeris, kiti tuo lyg ir nepasižymėjo.
Jei pasus pradės mėtyti net tokie autoritetai kaip Juknevičienė, partijai ateis labai liūdnos dienos.