Šeima su neįgalia dukra metama į gatvę

Į „Vakaro žinių" redakciją pasikreipusi Raimonda prašė pagalbos dėl ilgai užsitęsusių kovų su Mažeikių rajono savivaldybe. Mergina pasakoja, kad jau ilgą laiką savivaldybė „tiesiogiai ir netiesiogiai daro nepakeliamą spaudimą." Būsto nuomos sutartis su savivaldybe pasirašyta dar 1996 m. Pagrindiniu nuomininku visuomet buvo Raimondos tėtis, kuris daug metų bandė susitarti su savivaldybe ir išsipirkti daugiau kaip du dešimtmečius nuomojamą būstą lengvatinėmis sąlygomis. „Bet savivaldybė nuolat bando „pakišti" sutarties pakeitimus, pagal kuriuos nuomotume butą kaip socialinį būstą", - sako Raimonda.

Šis butas buvo skirtas 4 asmenų šeimai, o itin svarbi aplinkybė - jis buvo skirtas pagerinti negalią turinčio vaiko gyvenimą. „Mano tėtis visą gyvenimą augino negalią turinčią dukrą, mano sesę, kuria dabar rūpinamės mama ir aš. Bet valstybinės institucijos visuomet pamiršta tai paminėti", - sako Raimonda.

Gavo iškeldinimo raštą

Ji pasakoja, kad prieš metus, tėčiui mirus, savivaldybė pateikė kitą nuomos sutartį, su kuria šeima nesutinka. O jos nepasirašius, buvo gautas netgi iškeldinimo raštas.

„Pasirašius jų siūlomą sutartį, mes pablogintume savo padėtį. Pavyzdžiui, atsiranda prievolė deklaruoti turtą, ko nebuvo ankstesnėje sutartyje. Taip pat nurodoma, kad aš ir mama nesame šeimos nariai, taigi, savivaldybė gali mus išdeklaruoti iš šio buto. Senoje sutartyje tokių punktų nebuvo.

Mes nesutinkame ir nenorime bloginti savo padėties, todėl atsisakome tokią sutartį pasirašyti, kol ji nebus tokia pati, kokia ankstesnioji. Teisiškai mes galime paveldėti tėčio vardu sudarytą nuomos sutartį, pakeičiant tik nuomininką, o visa kitą paliekant, kaip buvo. Tai mums patvirtino ir Registrų centro ginčų nagrinėjimo komisija, į kurią kreipėsi pati savivaldybė.

Pasirašę naują sutartį, netektume teisės išsipirkti butą lengvatinėmis sąlygomis, ką visą laiką stengėsi padaryti tėtis", - pasakoja Raimonda.

Iš tiesų, kaip matyti iš Raimondos tėčio pasirašytos sutarties, sudarytos su savivaldybe 1996 m., šeimai nuomojamas 50,38 kv. m. butas. Jis skiriamas Raimondos tėčiui, jo žmonai ir dviem dukrom: Raimondai ir jos sesei, turinčiai negalią. O naujoje savivaldybės parengtoje sutartyje situacija iš tiesų kitokia. Savivaldybė siūlo, kad nuomininku taptų negalią turinti Raimondos sesuo.

Nors sutartyje nurodoma, kad nuomininkas bute gali gyventi su šeima, tačiau šalia iš karto pažymėta, kad jokių šeimos narių nėra, nors mama oficialiai slaugo negalią turinčią dukrą. Nurodyta, kad nuomininkas turi teisę bute apgyvendinti sutuoktinį, vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Taigi, Raimonda nebeturėtų teisės gyventi nuomojamame bute. „Gali būti todėl, kad tėčiui mirus, nusprendėme, kad paveldėjimą priims mama ir sesė, o aš ne", - sako Raimonda. Taip pat sutartyje nurodomas didesnis nuomos mokestis - 254,83 Eur.

Senojoje sutartyje yra punktas, kuris nurodo, kad sutartis gali būti keičiama tik nuomininkui ir jo šeimos nariams sutikus. Tad naujos sutarties nepasirašius, šeima dar vasarį gavo iš savivaldybės raštą, kuriame nurodoma per mėnesį išsikraustyti. Šeima nesutinka ir iki šiol kovoja su savivaldybe dėl teisės gyventi bute pagal ankstesnės sutarties sąlygas bei turėti galimybę išsipirkti būstą lengvatinėmis sąlygomis.

„Nors oficialiai rašoma, kad tai ne socialinio būsto sutartis, bet ji yra tokia, lyg tai būtų socialinio būsto sutartis, kurią pasirašę netenkame anksčiau mums priklausančių teisių. Manau, savivaldybė siekia mus iškeldinti", - sako Raimonda.

Pasigenda žmogiškumo

Moteris nesupranta, kodėl savivaldybė tokia „užsispyrusi" ir neleidžia jiems ramiai gyventi. Negana to, neseniai Raimonda sužinojo, kad savivaldybė savo iniciatyva ją išdeklaravo iš buto: „Norime paviešinti šią situaciją, nes manau, kad tokių šeimų Lietuvoje yra ir daugiau. Mano šeima gyvena nuolatinėje baimėje, kad bet kada gali būti išmesta į gatvę. Per šiuos konfliktus pablogėjo mamos sveikata, mano sesei padažnėjo priepuoliai. Aš ir pati gyvenu nuolatiniame strese dėl savo šeimos narių.

Paskutinius 12 gyvenimo metų mano tėtis sirgo onkologine liga, tačiau nuolat turėjo kovoti su valdininkais ir kęsti jų patyčias. Kai tėtį ištiko insultas, jam buvo skirtas neįgaliojo vežimėlis, kita įranga. Prašėme, kad būstas būtų pritaikytas negalią turinčiam žmogui, kad tėčiui būtų lengviau, bet pagalbos nesulaukėme. Tuoj bus metai, kaip tėvelio nebėra, o visą šį laiką išgyvename tikrą košmarą. Nesuprantu, kodėl savivaldybė nenori situacijos išspręsti žmogiškai.

Vadovaujamės įstatymais, visą gyvenimą sąžiningai mokėjome nuomą ir mokesčius. Viskas ko prašome - tik baigti privatizavimo procesą už adekvačią kainą, kad mums nereikėtų imti milžiniškų paskolų dėl buto, kuris nuo 1996 m. neturėjo kapitalinio remonto. Čia vis dar yra seni, nekeisti langai, medinės durys. O ką jau kalbėti apie elektros laidus, inžinerinių sistemų būklę."

Savivaldybė „suka uodegą"

„Vakaro žinioms" susisiekus su Mažeikių rajono savivaldybe, ši patikino, kad „niekada nebuvo siūlymo sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį, t.y. būstą paversti socialiniu." Tačiau į klausimą, ar savivaldybė siūlo pasirašyti tokią pačią sutartį, kokia buvo, konkretaus atsakymo nesulaukėme.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir priežiūros skyriaus atstovai taip pat neatsakė, kodėl Raimondos šeimai nesudaroma galimybė išsipirkti būsto. Nurodyta, kad parduodami gali būti būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo nuomos sutarties sudarymo dienos. O juk Raimondos šeimos būsto nuomos sutartis sudaryta dar 1996 m.!

Norint išsipirkti butą lengvatinėmis sąlygomis, savivaldybė reikalauja, kad būtų išduotas valstybinės komisijos sutikimas. „Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas lengvatinėmis sąlygomis, kai būstą perka nuomininkai, kuriems Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus", - nurodė savivaldybė, patikinusi, kad tokio dokumento Raimondos šeima nėra pateikusi.

Savivaldybė patvirtino, kad per beveik tris dešimtmečius nėra nieko investavusi į šio buto remontą ir kad pačią Raimondą iš ten išdeklaravo. Į klausimą, kodėl savivaldybė siekia iškeldinti šeimą su negaliu žmogumi, atsakyta, jog šeimai siūloma pasirašyti sutartį, o ji pasirašyti atsisako.

Komentaras

Visgi, „Vakaro žinioms" susisiekus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (vad. Monika NAVICKIENĖ), ši nurodė, kad sutartis neturėtų būti keičiama, jeigu to nepageidauja bute gyvenanti šeima.

„Asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. išsinuomojusiems savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, būsto nuomos sąlygos ir galiojanti nuomos sutartis nekeičiamos, išskyrus atvejus, kai, esant asmenų ar šeimų, nuomojančių šias patalpas, prašymui, galiojančios sutartys keičiamos į socialinio būsto nuomos sutartis, jeigu šie asmenys ir šeimos atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus teisei į socialinio būsto nuomą įgyti, - nurodė ministerija. - Savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai gali būti parduodami tik savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl konkretaus būsto pardavimo.

Siekiant pretenduoti į savivaldybės būsto įsigijimą, jis turi būti nuomojamas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir nuomininkai jame turi būti išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas."