1 nuotr.Prezidentūra, bendradarbiaudama su Generaline prokuratūra, Valstybės saugumo departamentu ir Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos, teikia Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios, be kita ko, numatytų, jog už dalyvavimą perversme būtų baudžiama nebe iki 20 metų laisvės atėmimo, bet ir iki gyvos galvos. Seimas šiandien po pateikimo pataisoms pritarė, nors dėl kai kurių nuostatų dalis parlamentarų išreiškė rimtų abejonių.
Projektą Seimui pristatęs prezidento patarėjas Andrius Kabišaitis paaiškino, kad griežtinti Baudžiamąjį kodeksą paskatino Rusijos karas Ukrainoje. Be to, esą egzistuoja rizika, kad prorusiškai nusiteikę Lietuvos piliečiai ir į Lietuvą atvykę Rusijos piliečiai gali kėsintis į Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, teritorinį vientisumą bei konstitucinę santvarką.
Todėl prezidentūra siūlo nustatyti griežtesnes bausmes už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XVI skyriuje „Nusikaltimai valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai", nes pernelyg maži gresiančių bausmių dydžiai nekoreliuoja su veikų pavojingumo pobūdžiu".
Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvidešimties metų. Siūloma šį straipsnį papildyti nuostata - „arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos".
Kodekse yra išlyga, kad tas, kas darydamas minėtą veiką panaudojo ginkluotą jėgą arba jeigu dėl jo veikos atsirado sunkių padarinių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Siūloma šį straipsnį papildyti nuostata, kad iki gyvos galvos gali būti baudžiamas ir tas asmuo, dėl kurio minėtos veikos „žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių".
Siūloma ženkliai griežtinti baudžiamąją atsakomybę ir už kolaboravimo veiką. Dabar tai gali užtraukti laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė - nuo trejų mėnesių iki penkerių metų. Projektu siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvos Respubliką, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų".
Seimo Teisės departamentas suabejojo, ar siūlomos bausmės už šią padarytą nusikalstamą veiką yra proporcingos šios nusikalstamos veikos pavojingumui. Tačiau A.Kabišaitis pareiškė, kad tai - vertinimo reikalas.
Nuo 4 iki 10 metų būtų baudžiamas asmuo, jei jis „turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės ar tarnybos paslaptis, arba kitą informaciją, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą arba gyvybę, arba bet kurią iš nurodytų informacijos rūšių perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui".
A.Kabišaitis užtikrino, kad pataisos nepadarys jokio neigiamo poveikio žmonių konstitucinėms laisvėms, tačiau ne visus seimūnus tai įtikino. Parlamentaras Aidas Gedvilas suabejojo, ar kai kurie siūlymai nelies žmonių laisvės kritikuoti valdžią, tačiau prezidentūros atstovas užtikrino, jog žmonių laisvės liečiamos nebus. Seimo narys Saulius Skvernelis pareiškė, kad tokiais siūlymais bus išbalansuota bausmių sistema.
„Galbūt yra ydinga praktika, kada mes atsižvelgiame į politikų tokius proginius momentus, bandome koreguoti bausmes ir išbalansuojame viską", - sakė S.Skvernelis, pažymėdamas, kad ir priklausymą Komunistų partijai būtų galima traktuoti kaip tam tikrą kolaboravimą.
„Tai ar tokios sankcijos yra adekvačios, proporcingos, ar negriauna visos sistemos?", - kėlė klausimus Seimo opozicijos atstovas.
Tačiau A.Kabišaitis atkirto, kad Lietuvoje bausmės už tokius nusikaltimus yra pačios švelniausios, lyginant su kitomis valstybėmis.
Parlamentaras Julius Sabatauskas akcentavo, kad Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkai yra atlikę bausmių sistemos vertinimą ir prezidentūros įvardintų nusikaltimų nepaminėjo kaip tokių, už kuriuos numatytos per mažos bausmės. Ir perklausė, ar su jais buvo konsultuojamasi. Tačiau A.Kabišaitis atkirto, kad buvo konsultuotasi ne su teoretikais, o su praktikais - žvalgybininkais bei prokurorais.
Seimas po pateikimo prezidentūros siūlomoms pataisoms pritarė, 80 balsavus „už", 3 „prieš" ir susilaikius 41 parlamentarui.
