Nepažįstu tų draugų: kaip liberalai E.Masiulį „pražiūrėjo“

Kaltas E.Masiulis, partija nekalta

E.Masiulis buvo sulaikytas 2016 m. gegužę. Tuo metu Seimo liberalų frakcijai priklausė 16 politikų. Kęstutis Glaveckas, Dalia Kuodytė, Dalia Teišerskytė - jau mirę. Petras Auštrevičius - Europos Parlamente. Vitalijus Gailius ir Algis Kašėta tapo merais.

Dalis liberalų kartu su irgi meru tapusiu, bet dabar jau buvusiu Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, įkūrė Laisvės partiją ir iš Liberalų sąjūdžio pasitraukė. Dabartinėje Liberalų sąjūdžio frakcijoje tikrai yra daug naujų veidų, tačiau liko Eugenijus Gentvilas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arminas Lydeka, o tuometinis liberalas Andrius Mazuronis dabar yra Darbo partijos pirmininkas ir frakcijos narys.

Dabar E.Gentvilas, kuris sakoma ir atvedė E.Masiulį į partiją, buvo savotišku jo mokytoju, viešai aiškina, jog partija tapo E.Masiulo nusikalstamos veiklos įkaite, o visiems kitiems dabartiniams liberalų frakcijos nariams jokie įtarimai nebuvo pareikšti.

V.Čmilytė-Nielsen viešai aiškina irgi nesanti susijusi, nes Liberalų sąjūdžio pirmininke buvo išrinkta tik 2019 m. Tiesa, V.Čmilytė-Nielsen, skirtingai nei pernai, jau nekalba, jog visada tikėjusi, kad partija kaip organizacija yra su šia istorija nesusijusi ir nekalta.

Ar įmanoma, jog niekas iš tuometinės Liberalų sąjūdžio vadovybės ar frakcijos narių buvo tokie nepastabūs, kad nepastebėjo nieko keisto savo lyderio E.Masiulio kalbose ar veiksmuose? Nei tada, kai buvo susisiekimo ministras, nei tada, kai posėdžiavo Seimo frakcijoje.

Tiesa, E.Masiulį sulaikius, partija viešai pirko iš vienos kompanijos skaidrumo ir korupcijos atpažinimo paslaugą. Nors dar 2006 m., kai buvo įsteigtas Liberalų sąjūdis ir jam ėmė vadovauti P.Auštrevičius, vienas partijos steigėjų, tuometinis parlamentaras Gintaras Šileikis bylojo, kad svarbiausias naujosios partijos uždavinys - pažaboti senąją ir naująją nomenklatūrą. Pastaroji, esą dar ciniškiau, grobuoniškiau įsitvirtina. Tad 2006 m. liberalai dar atskyrė, kas yra nomenklatūra, grobuoniškumas, cinizmas, o po dešimtmečio jau buvo apakę?

Korupcinė sistema nesunaikinta

Filosofas, publicistas Vytautas RUBAVIČIUS nepatikėjo tokiu liberalų aklumu ir naivumu.

„Man atrodo, - sakė V.Rubavičius, - kad čia visi viską jautė ir visi, kam reikėjo, žinojo. Ir tai žino visuomenė ir visos partijos. Aš manau, kad visų partijų sistema bendra, tik E.Masiulis peržengė kažkokią ribą, kai jam jau buvo jūra iki kelių. Buvo vos ne būsimas premjeras, ypatingi santykiai su prezidente Dalia Grybauskaite buvo, bet kažkur jis kažkam nusikalto, todėl sistema jį „išskaidrino".

Jeigu sistema iš tikrųjų veiktų skaidrinančiai, turėjo būti ir daugiau išviešintų. Juk toje politinės korupcijos byloje visai atvirai kalbėta ir apie kitų partijų narius, kurie kalbėjosi su Raimondu Kurlianskiu bei kitais verslo veikėjais. Ir nesunku įsivaizduoti, apie ką jie kalbėjosi. Juk ne apie naują arbatos ar kavos rūšį, skonį, naujus patiekalus. Kalbėjosi apie finansavimą, apie būsimus įstatymus. Apie tuos dalykus, kurie ir priklauso nuo partijų, kurie ir perkami iš partijų. Todėl gali būti, kad E.Masiulis partinę kasą laikė sava kasa, todėl ir įkliuvo?

Prisiminkime ir ankstesnį socialdemokratų atvejį, Vytenio Povilo Andriukaičio atvejį dėl partijos finansavimo, bet, matyt, socialdemokratų atstovas buvo akivaizdžiai didesnės politinio svorio kategorijos nei E.Masiulis.

Dėl šių dalykų noriu pasakyti jau susiformavusią savo nuomonę, kad visa sistema yra perdėm korupcinė. Tiesiog ta sistema taip veikia. O kas išryškinama, kas ne, štai čia jau reikėtų atskirų tyrimų. Juos turėtų ne spec.tarnybos padaryti, nes spec.tarnybos, mano galva, veikia pagal tam tikrus užsakymus, tam tikrą poreikį, o ne pagal daugybę duomenų, kuriuos jos turi.

Kitas dalykas - pasižiūrėkite, kokių institucijų prestižas, tiriant korupciją, nukentėjo labiausiai? Taigi tų tarnybų, kurios sekė, kurios rinko medžiagą ir pateikė ją teismui. Publika buvo įtraukta į didžiulį spektaklį, yra ir jo režisieriai, ir prezidentė turėjo būti kviečiama liudyti, buvo didžiulė būsimo didžiulio skandalo nuojauta - kaip čia bus su prezidente?

Prisiminkime ir tokius E.Masiulio gąsdinimus, kad tuoj pradės kažką kalbėti, kad „sprogs informacijos bomba", bet arba pats apie tą „bombą" pamiršo, arba buvo priverstas užmiršti. Matyt, valstybėje yra tokių, kurie gali ir stipriau pagąsdinti."

D.Grybauskaitė šioje politinės korupcijos byloje net neapklausta kaip liudininkė, o „tulpių paštas" iš viso atrodė neaktualus! Lyg pasenęs folkloras. Byla kažkaip įtartinai aptrupėjo, jos apimtis sumažėjo.

„Ir aš manau, kad tai buvo vienas iš veiksnių, kurie paskatino tą politinės korupcijos bylą greičiau baigti ir paskelbti tokius nuosprendžius, kokie buvo paskelbti, - svarstė V.Rubavičius. - Ar kitos partijos rinko pinigus kitaip? Ar korupcinė sistema sunaikinta? Sisteminiu požiūriu žiūrint, sistemos neįmanoma išardyti. Negali būti taip, kad koks nors vienas sistemos elementas išardytų sistemą. Nes tada būtų valstybės kolapsas.

Todėl iš korupcinės sistemos kartas nuo karto išmetama tik kokia nors viena „detalė", vyksta „apsivalymo" spektakliai. Sistema gali būti tik remontuojama.

Pavyzdžiui, tikėtina, kad naujai paskirtas Klaipėdos ligoninės direktorius ten kažkokią sveikatos apsaugos sistemos dalį pravalys, bet jis negali visos sistemos pakeisti. Nes patys matome, kas, per daug keičiant, atsitinka su visa Lietuvos sveikatos apsaugos sistema.

Įsivaizduokime, kad valstybės korupcinė sistema kolapsuojasi, kad tie užsakyti pinigai ima tekėti ne taip, kaip tekėjo. Tada viskas pradeda „pakibti", nevykti, pirkimai, užsakymai žlunga, nes viskas rėmėsi ta nusistovėjusia sistemine veikla, kurioje yra didžiulis korupcinis elementas. O mes šioje sistemoje dalyvaujame ne tik kaip žiūrovai, bet ir kaip mokesčių mokėtojai.

Pasižiūrėkite į bet kokį verslą - į informacijos, į viešųjų ryšių ir kitus. Jie, rusiškai kalbant, be valstybės „padsoso" sunkiai išsilaikytų. O kai turi tą „padsosą", tai tavo konkurencinis pranašumas iškart didesnis. Ar nekilnojamojo turto rinkos plėtotojai, šie didžiūnai be ryšių galėtų gauti pigiai žemės statyboms?..

Tai yra didžiulė sistema. O kas gali ją vienu ypu pakeisti? Na, niekaip negali! Tie pinigai plūduriuoja, jie ir į teisėsaugą - prokuratūras, teismus ir t.t. patenka.

Tokios korupcinės sistemos yra daugelyje valstybių, tik klausimas - mastas. Pasižiūrėkime, kaip išsilaisvinusi kūrėsi mūsų valstybė. Tie valstybės atsikūrimo pagrindai buvo absoliučiai korupciniai, su banditų gaujų ir vagių pagalba. O po to kai kurie jų tapo verslininkais, politikais."

Be pinigų partija yra niekas

Eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas ŽUKAUSKAS svarsto, jog reikia palaukti trečiojo teismo, kad nuspręstų, kas yra korumpuotas. Mat apygardos ir apeliacinio teismų verdiktai - kardinaliai skyrėsi.

„Bus dar trečia nuomonė, o jeigu dar Konstitucinis Teismas įsiveltų, tai jau būtų keturios nuomonės, todėl niekas ir nesužinos, kas skaidrus, o kas ne.

Galiu pasakyti tik tiek, kad visos partijos yra vienodos, ir jas vienija vienas dalykas - norint vystyti veiklą, reikia pinigų. Be pinigų nė viena partija negali laimėti rinkimų ar pasiekti kažkokių kitokių pergalių.

Pažiūrėkite - yra apie 10 partijų, kurios patenka į Seimą, ir apie 13, kurios yra „lūzerinės". Kodėl? Todėl, kad tos 13 partijų negauna valstybės dotacijų, o rinkti pinigų iš juridinių asmenų negali. Tai rodo labai paprastą rodiklį - jeigu neturi pinigų, tai nieko ir nelaimėsi.

Grįžtant prie tų partijų, kurios yra Seime, kurios įveikė 5 proc. barjerą, tai joms irgi reikia pinigų, nes be pinigų nieko negali padaryti. Štai ir atsakymas. Jeigu reikia politinei jėgai pinigų, tai reiškia, kad partijos pirmininkas turi dirbti. O jo darbas susijęs ir su lėšomis. Turi lėšų - gali gerai dirbti, duoti pinigų ir vienmandatininkams, ir daugiamandatininkams. O jei neturi lėšų, keliauk į užribį. Štai ir paprastas atsakymas.

Tai kai E.Gentvilas kalba, kad jis nieko nežinojęs, girdi, čia vien asmeninis E.Masiulio sprendimas ir taip toliau, tai aš nelabai tikėčiau tokiais dalykais, nes vienmandatininkai žiūri partijos pirmininkui į akis ir klausia: „ar duosi man lėšų per Seimo rinkimus eiti į vienmandatę tame rajone, ar mieste?"

Be pinigų partija yra niekas. Pas mus kažkada partijų finansavimo sistema buvo kita, kaip JAV, kai bet koks juridinis ar fizinis asmuo galėjo remti partiją. Tai buvo oficialu, paprasta ir aišku. Ir buvo galima stebėti partijos veiksmus. O dabar viskas apsisuko labai keistai. Mes, mokesčių mokėtojai, per valstybės biudžetą dotuojame partijas, bet tik tas, kurios savivaldybių ar Seimo rinkimuose peržengia 2 proc.

Todėl yra tokių partijų, kurios negauna nieko, todėl demokratija yra truputėlį keistoka. Man atrodo, jeigu jau priėmėme tokią sistemą, tai visos partijos turi gauti finansavimą. Na, gal pagal savo proporcijas, narių skaičių, ar kitokį kriterijų, bet visos partijos turi gauti valstybės dotacijas, o didesnes ar mažesnes - čia jau yra kitas klausimas. Bet šito nėra.

Rinkti lėšas iš juridinių asmenų mes negalime, už tai baudžiama, tačiau pasakyti, kad jokia partija iš juridinių asmenų negauna pinigų, aš nedrįsčiau. Aš, aišku, nežinau tų buhalterijų, tų virtuvių, bet kiek aš dalyvavau partiniame gyvenime, tai galiu pasakyti, kad be rėmėjų lėšų nieko tu nepadarysi."

„Mesis" baudai?

Politinės korupcijos byloje nuteistam Liberalų sąjūdžiui skirtą beveik 400 tūkst. eurų piniginę baudą greičiausiai turės padengti patys partijos nariai, „susimesdami" po 200 eurų, tvirtina Seimo narys Andrius Bagdonas. Partijos sąskaitoje pinigų yra, tačiau didžioji jų dalis - iš valstybės skirtų dotacijų, kurių baudų mokėjimui naudoti negalima.