respublika.lt

Verslininkas Ilja Laursas apie galimą bankų krizę – kai politikai ramina, reikėtų susirūpinti

(204)
Publikuota: 2023 kovo 26 20:30:00, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 2 nuotr.
Investuotojo Ilja Laurso nestebina, jog Euro poje tik puse lūpų kalbama apie grėsmes dėl bankų palūkanų, mat Jungtinėse Amerikos valstijose apie viską kalbama atviriau. Todėl iš ten vis garsiau sklinda nerimo signalai. Eltos nuotr.

JAV bankų griūtis kelia nerimą už Atlanto, tačiau Lietuvoje aiškinama, kad Europos bankų sektorius stabilus ir jaudintis nederėtų. Investuotojas, verslininkas Ilja Laursas sako, kad girdėdamas Lietuvos politikų raminimus, kaip tik sunerimtų. Ir primena, kad įprastai apie bankus ištiktas problemas viešai stengiamasi nekalbėti iki paskutinės akimirkos.

 

Krito vienas po kito

Naujienos apie bankrutuojančius bankus pastaruoju metu veja viena kitą. Kovo pradžioje bankrutavo 16-as didžiausias JAV kreditorius „Silicon Valley Bank" (SVB). Kalifornijos valstijos bankininkystės reguliuotojai uždarė SVB kovo 10 dieną, ir paskyrė Federalinę indėlių draudimo korporaciją banko indėlių valdytoja. Silicio slėnio banko bankrotas tapo didžiausiu nuo 2008 m., kai sužlugo „Washington Mutual", - įvykis, išprovokavęs finansinę krizę, kuri ilgus metus stabdė ekonomiką.

2008 metų krachas paskatino sugriežtinti taisykles tiek JAV, tiek už jų ribų. Nuo tada reguliavimo tarnybos taiko griežtesnius reikalavimus JAV bankų kapitalui siekdamos, kad atskirų bankų bankrotas nepakenktų finansinei sistemai ir apskritai ekonomikai.

Tačiau po SVB kritimo, netrukus žlugo ir kitas amerikiečių bankas - „Signature Bank". O tuomet pagalbos prireikė ir dar vienam JAV bankui - „First Republic". 11 privačių JAV bankų konsorciumas, kurį, be kita ko, sudaro bankai „Bank of America", „Citigroup" ir „JP Morgan Chase", sutiko įnešti į sunkumų apimtą „First Republic" banką 30 mlrd. dolerių.

Tai pakurstė nuogąstavimus dėl galimos platesnės bankų krizės. Iš karto po bankų žlugimo, euro zonos vertybiniai popieriai neteko daugiau kaip 3 proc. savo vertės, o euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nusmuko 1 proc. Negana to, „West Texas Intermediate" (WTI) rūšies naftos kaina pirmą kartą nuo 2021 m. gruodžio smuko žemiau 70 JAV dolerių už barelį ribos. Europoje taip pat smuko kai kurių bankų akcijos - Vokietijos banko „Commerzbank" ir Prancūzijos bankų „Societe Generale" bei „BNP Paribas" akcijų kaina sumenko daugiau kaip 10 proc. Tuo metu britų banko „Barclays" akcijų kaina sumažėjo 7 proc.

Neatlaikė šveicariškas saugumas

Tuo metu Šveicarijoje banko „Credit Suisse" akcijų kaina sumenko daugiau kaip 20 proc. ir pasiekė rekordines žemumas, didžiausiam kreditoriaus akcininkui bankui „Saudi National Bank" atsisakius padidinti savo kontrolinio akcijų paketo apimtį.

Greitai buvo priimtas nestandartinis sprendimas ir kitas didžiausias šalies bankas UBS sutiko įsigyti „Credit Suisse" už 3,23 mlrd. JAV dolerių (3,03 mlrd. eurų). Šveicarijos vyriausybė tvirtino, kad šio sandorio tikslas - neleisti, jog dabartiniai ekonominiai neramumai išplistų po Šveicariją ir už jos ribų. Tačiau nepaisant rinkas turėjusio nuraminti sandorio, UBS akcijų kaina sumenko: kitą dieną po sandorio akcijų kaina vienu metu buvo sumenkusi 12 proc. Tuo metu „Credit Suisse" akcijų kaina buvo beveik 64 proc. mažesnė.

Europa ramina gyventojus

Tą pačią dieną Europos centrinis bankas ištransliavo trumpą žinią, kad Europos finansų sistema yra atspari ir turi užtektinai likvidumo.

Kol už Atlanto nerimaujama dėl bankų sektoriaus, belgiška ramybė tvyro ir Lietuvoje. Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę teigė, kad Lietuvos ir ES bankuose negali atsikartoti tokios pačios problemos, dėl kurių bankrutavo du JAV bankai ir su kuriomis susiduria bankas „Credit Suisse". Anot jo, Europos bankai veikia pagal kitokius modelius, kurie užtikrina, kad kylant palūkanoms matomas pelningumo augimas, o ne smukimas.

„Akivaizdžiai matosi, kad net tokie stiprūs įvykiai, kurie vyksta JAV ir Šveicarijoje problemų euro zonos rinkoje nesukelia. Aš jau nekalbu apie Lietuvą, kur mes turime dar didesnį pelningumą ir likvidumą", - Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio metu aiškino G.Šimkus.

Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta irgi aiškino, kad bankų griūtį JAV nulėmė kelios priežastys. Viena jų - didelis milžiniškų indėlių skaičius. Esą visi bankai veikė rizikinguose kriptovaliutų sektoriuose, tad Lietuvos bankams, esą, toks scenarijus negresia, nes jų verslo modelis visiškai kitoks.

Politiniais pareiškimais netiki

„Vakaro žinių" kalbintas fondo „Nexture Ventures" vadovas, investuotojas Ilja Laursas sako jau daug metų netikintis politikų pareiškimais. Jis sako, kad šiandien kiekvienam žmogui privalu bent šiek tiek išmanyti ekonomiką. „Ekonominės žinios turi tapti baziniu raštingumu, nes jų neturint, lengva daug prarasti, o finansų neišmanymas kiekvienam gali brangiai kainuoti", - sako I.Laursas.

- Metų pradžioje sakėte, kad šiemet recesija neįvyks, stebimas ekonominių rodiklių augimas. Dabar girdime apie bankų bankrotus. Ar investuotojai pastebi, kad kažkas rinkoje negerai, gresia nemalonumai?

- Recesija ir bankų griūtis tiesiogiai nėra susiję dalykai. Žinoma, kad kiekvienoje šalyje yra tam tikri skirtumai, tačiau tendencijos Vakaruose yra daugiau mažiau panašios. O po krizės 2008 m. valstybės pradėjo ypač griežtai reguliuoti bankus, siekiant, kad jie per daug laisvai nesielgtų su klientų pinigais, neinvestuotų jų į rizikingus projektus, kad būtų išlaikytas stabilumas. Žinoma, kad politikams geriau stabilus, nei daug uždirbantis bankas. Vienas iš tų suvaržymų yra kriterijai, į ką bankas gali investuoti.

Praleidžiant ekonominius išvedžiojimus, liko du instrumentai: valstybės obligacijos ir ypatingai saugiai nekilnojamuoju turtu padengti kreditai. Kitaip sakant, kai mes banke laikome pinigus depozite, tie pinigai arba išduodami kaip nekilnojamojo turto kreditai, arba jais dengiamos valstybės obligacijos. Iki tiek supaprastėjo banko verslo modelis.

Todėl bankų griūtis neturi nieko bendro tiesiogiai su recesija, tai susiję su rinkomis ir tuo, ką aš vadinu smėliu ekonomikai - aukštomis palūkanų normomis.

- Sakote, kad kalta aukštų palūkanų politika?

- Banko griūtis nėra blogos ekonomikos recesija, tai yra viena iš aukštų palūkanų normų fono pasekmių. Tokios palūkanos nematytos dešimtmečius nei Europoje, nei JAV ir tai yra smėlis, metamas į ekonomikos laikrodžio mechanizmą.

Iš pirmo žvilgsnio, valstybės paskola, kuri neša 2 proc. metinių palūkanų, iš principo nuvertėti neturėtų, kaina turėtų tik augti. Tačiau paskolos yra toks pats instrumentas kaip akcijos, jomis taip pat prekiaujama pasaulio rinkose. Ypač svarbu suprasti, kad tokios obligacijos kaina gali ir kristi, ir kilti arba aukščiau, arba žemiau nominalo. Kai 10 metų spausdinamos tokios paskolos ir ypač staigiai didinamos palūkanos, atsiranda tos pačios valstybės išleidžiamos paskolos su daug aukštesnėmis palūkanomis. Kas nutinka? Krenta kaina masės prieš tai buvusių paskolų. Kitaip sakant, valstybė 10 metų pardavinėjo paskolas su 2 proc. palūkanomis, o staiga pardavinėja su 5 proc., taip suvaržydama rinką ir kartu „numušdama" savo pačios prieš tai išleistas obligacijas.

Dėl to krito JAV „Silicon Valley Bank" - pripirktos paskolos, kurios turėtų būti saugios, krenta, o pinigai yra visų indėlininkų. Kai indėlininkų pinigai nebepadengti paskolomis, nes kainos nukrito, banko įsipareigojimai nebeatitinka jo turto. Gudresni pradeda išiminėti pinigus, kyla panika, pinigus pradeda susigrąžinti kiti ir prasideda procesas, kuris vadinamas banko bankrotu. Tai ir įvyko JAV.

Kalbant skaičiais, buvo pasiektas visų laikų rekordas - per vieną dieną iš „Silicon Valley Bank" buvo išimti 42 mlrd. dolerių. Eilės rikiavosi toliau, o kai valstybė suprato, kad bankas nebepajėgus vykdyti savo įsipareigojimų, įvedė kontrolę, ir kažkas kažkiek savo pinigų atgaus.

Todėl man kyla pyktis dėl tokios politikos. Nes taip žudoma ekonomika. Tiesa, tai yra vienintelis politikų turimas instrumentas, kuriuo siekiama suvaldyti infliaciją, kuri kyla dėl kito politinio sprendimo - spausdinamų pinigų.

- ECB ir Lietuvos banko vadovas tikina, kad Europai ir Lietuvos bankams toks scenarijus negresia, nors aukštos palūkanos pasiekė ir mus. Bet bankų griūčių banga nuvilnijo net iki Šveicarijos, kurios bankai laikomi saugiausiais pasaulyje.

- Politikų raminimais aš nustojau tikėti gal prieš 20 metų. Kuo labiau politikas ramina, tuo labiau reikia susirūpinti. Tai yra mano taisyklė. Galiu tik priminti, jog likus 4 valandoms iki visiško „Silicon Valley Bank" bankroto paskelbimo, žmonės buvo raminami, kad valstybė išgelbės ir padės. Tad žodžiai yra vienas iš instrumentų, kuriuos politikai įdarbina, bet jie ne visuomet atitinka tikrovę, o ji yra tokia, kad gelbėjimas yra paties skęstančiojo reikalas.

Kalbant apie bangos atėjimą iki mūsų. Žinoma, jog arčiau mūsų yra Šveicarijos „Credit Suisse" bankas, kurį spėjo nupirkti didesnis bankas. Beje, sandorio vertė buvo tokia menka, kad tai rodo, jog banko disbalansas buvo labai stiprus. Tačiau komunikuoti apie bankų situaciją prieštarauja ne tik bankų interesams, bet ir gali pakenkti valstybėms. Vien komunikuojant, kad kažkam kyla pavojus, galima savaime sukelti bangą. Todėl bet kokiai bėdai nutinkant šiame sektoriuje, apie tai girdime labai menkai, ypač kruopščiai pasirenkama, ką kalbėti. Nepaisant to, ne vienas ir ne du, o keli Europos bankai kreipėsi su užklausomis į ECB, ar galima tikėtis palaikymo esant panašiam scenarijui. ECB atsakinėja atsargiai, nes žinoma, kad net ir atsakymas gali sukelti grėsmę. Aš sakyčiau, kad tai yra rodiklis, jog banga jau atvilnijo. Aukštos palūkanos ir jų poveikis NT rinkai padarė bankų būseną neaiškia.

Žinoma, jog reikia stebėti kiekvieną banką ir jo balansą atskirai, matyti, kiek sudaro nukritusios turto klasės, valstybės obligacijos, lyginti su turimais įsipareigojimais. Tai atskleistų kiekvieno banko rizikos buvimą ar nebuvimą. Neanalizavau Lietuvoje veikiančių bankų padėties, bet, manau, kad šiais laikais bankai patys privalo skelbti informaciją apie tai.

Tad šios nepaprastosios bankų padėties nesiečiau su recesija, o būtent su konjunktūra, kuri atsirado dėl šiuo metu trunkančių valstybių priimtų „šposų".

- Kas laukia paprasto žmogaus - dar labiau brangstančios paskolos?

- Mes seniai nebegyvename rinkos ekonomikoje, gyvename komandinėje ekonomikoje. Nes valstybė po paskutinės krizės tiesiog perėmė galimybę pati nurodyti, kokios palūkanos bus šiandien, o kokios - rytoj. Tai yra grubus rinkos mechanizmo suvaržymas, primenantis sovietinio tipo komandinę ekonomiką.

Tad ne nuo banko priklauso, kokias palūkanas mokėsime už būsto paskolas, o kiek nustatys Europa arba JAV. Beje, nepaisant aukštų rizikų, šiuo metu Europa palūkanų normas pakėlė dar 0,5 proc. Nors jau buvo girdėti įspėjimų, kad laikas sustoti, nes gali nebeišlaikyti finansų sistema. Tai trumpuoju laikotarpiu atsilieps brangesniais kreditais ir brangesnėmis palūkanomis.

Tuo metu JAV vis daugiau ekspertų įspėja, kad bankų situacija rodo, jog palūkanų kėlimas stumia rinką į pavojingą zoną.

Eiliniam žmogui artimiausius trejus metus pinigai bus ypač brangūs. Persvarstyčiau visas naujas, senas paskolas, nepirkčiau buto, nes prie tokių aukštų palūkanų rinka tam tiesiog nepalanki.

- Lietuvoje iš ekonomistų ar politikų neteko girdėti nieko panašaus. Ar ne todėl, kad dažniausiai procesus komentuoja būtent bankų atstovai?

- Aš manau, kad Europa jau kuris laikas gyvena pusiau socializme. Vieną labai ryškią tendenciją matome puikiai - tai yra vartotoją pasiekiančios informacijos valdymas. JAV pasižymi tuo, kad ji yra liberali, ir ten nuomonių įvairovė visuomet buvo laikoma vertybe. Todėl ten diskutuojama daug atviriau, kalbama apie viską.

- LB vadovas tikino, kad JAV bankrutavę bankai buvo glaudžiai susiję su elektroniniais pinigais, paskolomis startuoliams, kriptovaliutomis.

- Šis teiginys yra visiškai absurdas. Su visa pagarba vadovui.

- Tai buvo melas nuraminti žmonėms?

- Šiais laikais protingas politikas nemeluoja, o pasiima mažą gabaliuką tiesos. Nenoriu kaltinti. Tačiau kalbama apie kažkokį mikrogabaliuką visoje istorijoje. Kaip tame anekdote, kai išgėrus alkoholio butelį ir užkandus saldainiuku, dėl prastos sveikatos kaltinamas saldainiukas. Tai gal nėra tiesioginis melas, tame yra šiek tiek tiesos, bet tik milimetras.

Kriptovaliutų pasaulyje yra labai daug, bet kalbant apie pagrindines kriptovaliutas, manau, kad pagrindinis absurdas yra požiūris į jas. Jų prigimtis yra būti atsiskaitymu, o ne investiciniu instrumentu. Jos buvo sukurtos ne tam. Bet didžioji dalis žmonių, ką matome iš tyrimų ir vartotojų elgesio, į kriptovaliutas žiūri kaip į aukšto rizikingumo ir grąžos investiciją. Kai aš sakau, kad tikiu kriptovaliutų ateitimi, aš nemanau, kad tai yra investicinis instrumentas, man tai yra atsiskaitymo priemonė.

Visi kriptopinigai ir naujoji infrastruktūra - „blockchain" pasižymi decentralizavimu. Tai reiškia, kad nėra banko, valstybės, korporacijos, kas tai valdytų. Tai ir gerai, ir blogai.

Gerai, nes tai yra saugiau, tai nepavaldu politikams, diktatoriams, korporacijoms ir pan. Kartu tas nepavaldumas reiškia tam tikrus laukinius Vakarus.

Nekalbant apie technologiją, tai yra visai kitas požiūris į atsiskaitymą, nes iki tol atsiskaitymas visuomet būdavo pagrįstas centrine valdžia, turinčia hierarchinę struktūrą. Toks decentralizavimo modelis, veikiantis pagal skaidrų ir visiems matomą, visiems vienodai veikiantį algoritmą, mano nuomone, yra ateitis.

- Gal todėl kriptovaliutos ir sulaukia kritikos iš kai kurių valdžių - nes tai valdžios įtakai nepavaldi valiuta?

- Tai yra labai rimta tezė. Aš pasakysiu tik tiek, kad valstybės nei JAV, nei Europoje nemoka išgyventi tik iš surenkamų mokesčių. Įsikišimas į finansų sistemą yra sisteminis bet kurios valstybės pinigų gavimo šaltinis. Pinigų spausdinimas - yra pinigų šaltinis ir kartais didesnis už surenkamus mokesčius. To atsisakiusios valstybės negalėtų išsilaikyti. Tokio instrumento atėmimas iš valstybės reikštų poreikį visiškai pakeisti struktūrą. Žinoma, kad tai suprantantys politikai, neturėtų būti suinteresuoti tokio pinigų šaltinio atidavimo. Patirtis rodo, kad praėjus 10 ar 20 metų, valstybė perpranta naująsias technologijas ir arba įveda apribojimus arba supranta, kad per vėlu.

IT sektoriuje vyrauja toks juokas: „jeigu valstybės žinotų, kas vyks internete, nebūtų leidusios jam atsirasti." Manau, tai tinka ir „blockchain" technologijai.

Vienas iš variantų - kad technologija spės išsivystyti tiek, kad jos nebegalima bus uždaryti. Manau, kad mes jau esame tame taške. Nes jau dabar įvertinus, kiek žmonių pinigų yra kriptovaliutose, jų uždraudimas reikštų žmonių turto nacionalizaciją. Retas politikas galėtų prisiimti tokią atsakomybę. Bet kad tendencijos neišvengiamai atves prie valstybių sandaros pokyčių, manau, yra faktas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
186
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (204)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s