2 nuotr.Rugpjūčio pradžioje Molėtų rajone, Joniškio seniūnijos Pirmajame Arnionių kaime, ardydami laukuose rastą sprogmenį, mirtinai susižalojo du 18-os ir 19-os metų jaunuoliai, o jų draugas buvo sunkiai traumuotas. Pirminiais duomenimis, vaikinai metalo ieškikliu ieškojo žemėje metalo, kurį ketino parduoti. Vaikinai rizikavo, nors išminuotojai nuolat perspėja, jog pastebėjus laukuose įtartiną metalinį daiktą, būtina jo neliesti. Radimo vietą pažymėti ir kuo greičiau pranešti policijai. Tačiau žmonės vis vien neįvertina sprogmenų pavojaus.
Rakinėja patys
Lietuva yra sėte nusėta Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo nesprogusiais sprogmenimis - įvairiomis minomis, bombomis. Šie pavojingi daiktai, randami ne tik įsirausę į žemę, bet ir ežeruose bei upėse. Ypač tose vietose, kur per karus vyko pačios aršiausios kautynės.
Pvz., Kaune vis aptinkamų sprogmenų gausa pasižymi Aleksoto mikrorajono šlaitai. Ypač vietos, esančios šalia buvusio karinio aeorodromo ir Aleksoto tilto. 2013-aisiais čia iš Nemuno buvo iškelta 250 kg sverianti vokiška bomba SD-250.
Aleksote 2004-aisiais neutralizuota ir didžiulė vokiška aviacinė bomba SD-500 C, aptikta įsiraususi Veiverių gatvėje esančio privataus namo kieme. Dar blogiau - savininkas, nesuvokęs bombos grėsmės, šalia jos buvo įsirengęs ir dyzelinio kuro rezervuarą. Apie bombą pranešė tik todėl, kad ji trukdė priestato statybai ir pradžioje pats bandė ją iškasti. Tik supratęs, jog daiktas - per didelis, kreipėsi į išminuotojus. Bombos iškasimo, supjaustymo ir sprogstamosios medžiagos neutralizavimo darbai užtruko kelias paras.
Dėl galimo pavojaus vežant į poligoną, bombą nutarta neutralizuoti radimo vietoje. Sprogmuo buvo apstatytas 400-ais smėlio maišų. Kvartalo namų langai apklijuoti lipniomis juostomis. Vykdant neutralizavimo darbus teko evakuoti ir laikinai kitur apgyvendinti šešių gatvių gyventojus, 36-oms valandoms uždaryti Aleksoto tiltą. Laimei, tragedijos išvengta, nes bombai sprogus natūraliai, skeveldros būtų pažirę 2 km spinduliu. O kieme būtų išmušta didžiulė duobė.
Dygsta kaip grybai
Lietuvoje daugiausiai sprogmenų aptinka ir neutralizuoja Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopa, įkurta 2003 metais. Tiesa, bataliono specialistai išminuodavo sprogmenis ir anksčiau, tačiau, įkūrus specialią kuopą, darbai vyksta operatyviau, nes kuopa turi skyrius Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje ir Tauragėje.
Darbų mastai didžiuliai. Pvz., vien 2020 m. išminuotojai mūsų šalyje nukenksmino 3785 sprogmenis, o 2022 m. patikrino ir išvalė 246,16 ha Lietuvos teritorijos. Valytas ir Rūdninkų poligonas. Paprastai, jei pranešama apie vieną sprogmenį, toje vietoje aptinkama ir daugiau.
Asociacija „Karo palikimo grėsmės prevencija" yra sudariusi žemėlapį, kuriuose Lietuvos rajonuose yra didžiausia grėsmė susižaloti nuo per abu pasaulinius karus žemėje ar vandenyje dar išlikusių sprogmenų. Pavojingiausios vietos yra Vilkaviškio ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose, taip pat - Klaipėdos rajone. Mažiausiai pavojingi - Skuodo. Joniškio, Pakruojo rajonai bei nemažas plotas Rytų Aukštaitijoje aplink Anykščius, Kupiškį ir Uteną. Visos kitos mūsų šalies vietos yra pavojingesnės.
Tiesa, asociacijos vadovas, į atsargą išėjęs kariškis išminuotojas Arūnas Janušonis patikino, kad net išvalius nuo sprogmenų konkrečią vietą, nėra jokios garantijos, kad po žiemos vėl neiškils į paviršių kiti sprogmenys.
Paklaustas, per kiek laiko galima paruošti išminuotoją, A.Janušonis atsakė:
„Jeigu žmogus jau patarnavęs kariuomenėje ir apsisprendęs, kad gali būti išminuotoju, tada būna 4-5 savaičių kursai. Tai nėra mokymas, kaip dirbti kastuvėliu. Reikia daug informacijos apie sprogmenis susirinkti. Taip pat mokėti atlikti pirmąją pagalbą. Išminuotojas turi būti šaltų nervų ir kantrybės labai daug reikia turėti. Filmuose dažnai rodo, kaip išminuotojas nukarpinėja spalvotus laidelius, bet tai daugiau yra teroristiniai išminavimai, kai tenka neutralizuoti kažkokį nestandartinį sprogmenį.
O kalbant apie standartinius užtaisus, išminuotojas turi turėti informacijos, koks tai šaudmuo. Nes tas pats šaudmuo gali būti dvejopas. Iššautas arba neiššautas. Jei iššautas, bet kažkodėl nesprogo, tai gal kažkokia spyruoklytė užstrigo... Išminuotojas pats turi nustatyti sprogmens pavojingumą."
Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas informuoja, kad išminuotojas paruošiamas per 3-5 metus. Lietuvoje organizuojami sprogdinimo darbų, standartinių sprogmenų neutralizavimo kursai, kurių trukmė 2-4 mėn, tačiau, siekiant, kad išminuotojai būtų kuo aukštesnės kvalifikacijos, jie siunčiami stažuotis į kitas NATO valstybes. Pagrindinės išminuotojo savybės - gebėjimas prisiimti atsakomybę, išlikti ramiam kritinėse situacijose ir pastabumas.
Apie minas turi įspėti ženklai
Paklaustas, ar tikslinga, kaip žada Lenkija, ir mums užminuoti Lietuvos sieną su Baltarusija, kad taip išvengtume galimų karinių provokacijų, pvz., „Wagner" įsiveržimo, A.Janušonis atsakė, kad tai būtų politiniai sprendimai. Tačiau, anot jo, tie, kurie nelegaliai eina per sieną, jie turi matyti, kad yra minų laukas.
„Turi būti sustatyti atitinkami minų ženklai, - paaiškino A.Janušonis. - Jei žmogus vis dėlto įėjo į minų lauką, jis žinojo, kur ėjo, nes yra tarptautiniai ženklai bei užrašai, įspėjantys apie užminavimą. Jei yra trikampio formos ženklas su kaukole, visi žino, kad eiti pavojinga gyvybei.
Aišku, pažeidėjas gali sakyti, kad nežinojo ženklo reikšmės, tačiau žmogus, nelegaliai eidamas per kitos valstybės sieną ir taip žino, kad rizikuoja, kad jį gali net nušauti. O kodėl eiti į kitą sienos pusę, jei matai ženklą, kad užminuota?
Aš negaliu komentuoti politinių sprendimų, bet jeigu šalis gali nukentėti nuo agresorių, ji turi teisę saugotis. Reikia pagalvoti, ar aš leisiu priešui ateiti, mano namus sudeginti, ar aš imsiuosi prevencijos.
Teko man dirbti keliose šalyse, visur buvo pažymėta, kur minos. Minų lauką galima nustatyti ir iš lauke kritusių gyvulių, išmuštų duobių, sudegusių transporto priemonių. Kartais taip net imituojama, kad laukas užminuotas. Nežinau, iš kokios civilizacijos reikia atvažiuoti, kad jeigu yra duobės, sudegusios mašinos, o šalia - minų ženklai, vis vien nesupranti, kad toks laukas yra pavojingas."
A.Janušonis sutiko, jog užminuotai Ukrainai ilgai teks valyti savo laukus bei vandenis, tačiau patikino, jog ir Lietuvoje dar sprogmenų žemėje netrūksta. Netgi likusių nuo Pirmojo pasaulinio karo.
„Kai tuos sprogmenis gamino, dar niekas nežinojo, kaip tą sprogmenį paveiktų sąlytis su vandeniu, su oru ar kokiomis mechaninėmis kliūtimis, - pasakojo A.Janušonis. - Pavyzdžiui, iš išorės sprogmuo jau surūdijęs, bet sprogstamoji medžiaga jo viduje nesugedusi, gali sprogti.
Arba būna priešingai - cheminė reakcija vyksta sprogmens viduje, kai ima sąveikauti su oru, ir tada sprogmuo tampa dar pavojingesnis.
Paimkime paprasčiausią dalyką - Baltijos jūroje žmonės renka gintarą, o į gintarą taip pat panašus baltas fosforas. Žmogus įsideda tokį „gintarą" į kišenę ir ji užsidega.
Viena aišku, jog žmonės, radę sprogmenį, jokiu būdu neturi jo liesti. Reikia kuo greičiau kviesti specialistus. Nes nustatyta, kad visame pasaulyje nuo įvairių paslėptų minų daugiausia žūsta ne kariai, bet civiliai. Ypač vaikai. Ir pas mus, nors nuo 1991-1992 m. aiškiname, kad reikia saugotis, vis vien atsiranda žmonių, kurie renka sprogmenis tarsi paprastą metalo laužą."
Kario pagalbininkas - lietus
Nors sprogmenys Lietuvoje, ypač po žiemos ar statant namus vis išlenda iš žemės, tačiau tokio „užminavimo" nepalyginsi su tuo, kuris dabar vyksta Ukrainoje. Buvęs Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras" specialistas Rimas Armaitis, dalyvavęs išminavimo darbuose Ukrainoje ir mokęs bei konsultavęs vietinius išminuotojus, viešai socialiniuose tinkluose pasakoja, jog pagal fronto liniją 1 kv. m plote gali būti 1,5 tūkst. minų, o du išminuotojai per 7-9 valandas gali išvalyti 1,5 km kelio. Be to, išminavimo darbai vyksta priešui apšaudant, todėl išminuotojui geriausias oras yra lietus, trukdantis priešui įžiūrėti, o dar geriau - lietus su griaustiniu.
Kariai, išminuodami sprogmenis, dirba nedidelėmis grupelėmis, o tarp jų - 25-50 m atstumas. Savo transportą išminuotojai palieka už 1,5 km.
Faktai
• Kasmet Lietuvoje neutralizuojama 2000-4000 standartinių sprogmenų. Per metus vidutiniškai sulaukiama 1000 pranešimų apie sprogmenis.
• Galingiausias sprogmuo 2007 m rastas Rūdninkų kariniame poligone. Tai 3 tonų svorio aviacinė bomba FAB-3000.
• Sudėtingiausia operacija vyko 2000 m Tauragės raj., Vilnalių kaime. Čia neutralizuoti penki kasetinių bombų konteineriai AB-250-2. Kiekvienas toks konteineris talpina po 224 vienetus SD-1 bombų. Iš viso šiame kaime buvo neutralizuota 1117 bombų.
