1 nuotr.Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad Akcizų įstatymo projektas, kuriam antradienį pritarė Seimas, yra tik bandymas pildyti biudžetą ir neturi jokio ryšio su Europos žaliojo kurso tikslais. Pasak jo, toks degalų akcizų tarifo didinimas turi būti daromas tik egzistuojant mažiau taršioms alternatyvoms, ko šiuo metu nėra.
„Finansų ministerijai tiesiog reikia pinigų į valstybės biudžetą bet kokia kaina. Tie 200 mln. eurų, apie kuriuos yra kalbama, yra žmonėms užmetama našta, bet tai mažai ką turi bendro su žaliuoju kursu. Nieko nedaroma, kad būtų mūsų žmonėms prieinamos alternatyvos, ar tai būtų viešasis transportas, ar tiesiog mažiau taršių automobilių įsigijimas. Viešojo transporto paslaugų sektorius traukiasi, susisiekti žmonėms net iš rajono centro ar nuvažiuoti į kaimelį tampa vis sunkiau. Žmonės alternatyvų neturi, įperkamoji galia yra pakankamai maža“, – penktadienį „Žinių radijui” sakė S. Skvernelis.
Taip pat, pasak parlamentaro, dėl šio pokyčio išaugus degalų ir vežėjų paslaugų kainoms, gali vėl paaštrėti infliacija. Negana to, jo manymu, daugiau Lietuvos piliečių ims pirkti kurą užsienyje.
„Tas akcizų pakėlimas persikels į paslaugas, nes vežėjai kels kainas, ta našta persikels ant vartotojų ir vėl šioje ekonominėje situacijoje bus skatinama infliacija. Ir nežinau, ar iš to atsiras 200 mln. daugiau, ar iš viso bus kažkokia nauda“, – teigė jis.
„Jau dabar nemažai žmonių ir įmonių pilasi ne Lietuvoje, kadangi akcizai kitose valstybėse yra ženkliai mažesni. Ta trauka dabar bus dar didesnė. Akivaizdu, nes matome kas vyksta Lenkijoje su maisto produktų įsigijimais“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad antradienį Seimas pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus, bus atsisakyta energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, nuosekliai didinami akcizų tarifai taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukta anglies dvideginio dedamoji.
Priėmimo stadijoje už Aplinkos ministerijos pateiktą projektą balsavo 69, prieš 39, susilaikė 20 Seimo narių.
Akcizų įstatymas pakeistas siekiant sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatas arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.
Taip pat bus nustatyti bei didinami akcizai šildymui skirtoms durpėms.
Nuo 2025 m., kai bus sumažinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų ar jos panaikintos, į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus bus įtraukta anglies dvideginio (CO2) dedamoji, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą.
CO2 dedamoji nebus taikoma naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į buitinius dujų balionus. Taip pat, neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, įsigyjamiems arba importuojamiems centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių jas buitinėms reikmėms, įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų balionus.
Galiausiai, CO2 dedamoji nebus taikoma neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų tiekiamiems į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius yra tvirtinęs, kad nors svarbu valstybei įgyvendinti prioritetus susijusius su klimato neutralumo tikslais ir išmetamų dujų mažinimu transporto sektoriuje, tačiau akcizų didinimo tik kaip biudžeto didinimo priemonės, šalies vadovas Gitanas Nausėda turbūt nepalaikytų.
