Stambulo konvencija grįžta į darbotvarkę

Svarbios detalės

Trečiadienį europarlamentarai pritarė tam, kad Europos Sąjunga prisijungtų prie Stambulo konvencijos, oficialiai pristatomos, kaip skirtos smurto prieš moteris prevencijai. Toks žingsnis žengtas siekiant užbaigti konvencijos ratifikavimo ES procesą.

Europos Parlamento biuras Lietuvoje atkreipia dėmesį, kad ES prisijungimas prie Stambulo konvencijos nereiškia, kad visos ES valstybės narės ratifikavo konvenciją. Konvencijos vis dar neratifikavo Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija.

Be to, svarbu žinoti, kad EP nariai pritarė ES prisijungimui prie Stambulo konvencijos tik tiek, kiek tai susiję su prieglobsčiu bei teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose bei su ES institucijų ir viešojo administravimo įsipareigojimais. Tai reiškia, kad nebuvo ratifikuota visa Stambulo konvencija, kuri iki šiol kelia nesutarimų dėl to, kaip joje apibrėžiamos lyties sąvokos ir baudžiamasis persekiojimas dėl žmogaus lytinės tapatybės.

Primenama, kad 2011 m. Stambule priimta Europos Tarybos konvencija nustato tarptautinius kovos su smurtu prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos standartus. Tačiau praėjus šešeriems metams po to, kai ES pasirašė Stambulo konvenciją (2017 m.), ji nebuvo ratifikuota, nes kai kurios valstybės ES Taryboje atsisakė tai padaryti.

Todėl 2021 m. spalį ES Teisingumo Teismas pateikė nuomonę, kad konvencijos sudarymui ES vardu nebūtinas visų ES valstybių pritarimas, nes dėl to sprendžiama kvalifikuota balsų dauguma. Todėl EP ratifikavo dalį konvencijos. Nuostatas, kurios apima tokias sritis kaip prieglobstis, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir ES institucijų bei viešojo administravimo įsipareigojimai.

„Laisviečiai" jau kreipėsi į prezidentą

Tačiau į tai mažai kas gilinasi. Štai liberalai suskubo reklamuoti visos konvencijos ratifikavimą. Pirmasis išstojo Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ir kreipėsi į šalies prezidentą: „Norėčiau pasinaudoti proga ir pakviesti mūsų Respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą prisijungti prie Vakarų valstybių lyderių, tokių kaip Estijos premjerė ar Ukrainos prezidentas, ir pateikti iš naujo Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją. Ir, aišku, Seime įvyks atitinkamos politinės diskusijos, bus diskutuojama dėl „už" ir „prieš."

Į prezidentą jau kreipėsi ir kitas „laisvietis" Vytautas Mitalas. „Šiandien kreipėmės į Prezidentą, kad Stambulo konvencija su jo lyderyste ir jo dekretu būtų pateikta Seimui priimti, - ketvirtadienį savo „Facebook" paskyroje rašė V.Mitalas. - Metas imtis lyderystės kuriant Gerovės valstybę."

„Vakaro žinios" dar 2021 m. pradžioje kreipėsi į prezidentūrą su klausimu, kaip Prezidentas vertina Stambulo konvenciją ir ar pasirašytų tokį įstatymą, jeigu konvencija būtų ratifikuota Seime. Tuomet Prezidento atstovas nurodė, kad dėl konvencijos ratifikavimo visų pirma turi apsispręsti Seimas: „Prezidentas savo sprendimą priims po to, kai dėl to apsispręs Seimas."

Apie konvencijos ratifikavimą suskubo pasisakyti ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji mano, kad pagerinus Stambulo konvencijos vertimo iš anglų kalbos kokybę ir išsklaidžius daliai žmonių kylančias keistas interpretacijas, šios kadencijos Seimas dokumentą galėtų bandyti ratifikuoti. Nors originalaus konvencijos teksto tai vis tiek nepakeistų.

„Norėčiau, nes šiaip jau konvencija yra Seime, ji buvo pateikta Seimui prezidentės Dalios Grybauskaitės, jos dekretu ji buvo perduota į Seimą ir ratifikavimo procesas galėtų prasidėti", - teigė I.Šimonytė.

Konvenciją ratifikuoti norėtų ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Visgi parlamento vadovė atkreipia dėmesį, kad Seime diskusijos dėl Stambulo konvencijos dar nėra pasibaigusios.

Tuo metu opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" pirmininkas Saulius Skvernelis turi kitokią nuomonę. Politikas pažymi, kad šis dokumentas būtų turėjęs daugiau prasmės anksčiau - kai, pasak jo, Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje buvo viena didžiausių problemų. Tačiau šiuo metu, tęsė ekspremjeras, situacija yra tinkamai reguliuojama nacionalinės teisės aktais.

Spaudimą patirdavo nuolat

Tokios pačios nuomonės laikosi ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis.

„Mes nuėjome visai kitu keliu - neratifikavome konvencijos, tačiau normas, kurios yra būtinos spręsti nukentėjusių nuo smurto moterų klausimams, mes įgyvendinome integruodami jas į įstatymų projektus.

Sustiprinome specializuotos pagalbos sistemą, neseniai priimtas apsaugos orderis.

Dėl visų šių priemonių savo kadencijos pabaigoje girdėdavau vertinimus, kad nors Lietuva konvencijos neratifikavo, jos įgyvendinimo lygmenyje atrodome kur kas geriau nei tos šalys, kurios ratifikavo konvenciją. Tai rodo, kad mes ėmėmės realių sprendimų, atsiribodami nuo vertybinių diskusijų, kurios yra užkoduotos Stambulo konvencijoje", - „Vakaro žinioms" sakė jis.

Tad, politiko nuomone, klausimas apie konvencijos ratifikavimą šiuo metu yra ne praktinis, o ideologinis: „Ji beveik ratifikuota, nes praktinė jos dalis yra perkelta į įstatymus. Liko tik vertybinės nuostatos, tokios kaip lyties apibrėžimas. Todėl kalbėjimas apie ratifikavimą iš esmės būtų diskusija apie ideologinius dalykus, o ne apie praktinius."

Buvęs ministras neslėpė, kad spaudimas iš Briuselio ratifikuoti konvenciją politikams daromas nuolat. „Tam tikras spaudimas iš įvairių šalių ir netgi komisarų visada būdavo. Turbūt tiek aš, tiek prieš tai dirbusi ministrė ar dabar dirbanti ministrė, nuvykusios į susitikimus, tam tikrų kvietimų, raginimų, girdėdavo nuolat. Taip pat ir iš tarptautinių organizacijų. Bet mano atsakymas visuomet buvo toks, kad Stambulo konvencijoje matyti tam tikrų ideologinių užtaisų, dėl kurių visuomenei nepavyksta susitarti", - sakė L.Kukuraitis.

Komentuoja rengimo šeimai asociacijos vadovas Ramūnas AUŠROTAS:

Svarbu pabrėžti, kad EP pritarė prisijungimui prie Stambulo konvencijos ne visa, bet ribota apimtimi, tiek kiek konvencijos įgyvendinimas yra susijęs su išimtine išorine kompetencija, kurią apibrėžia Sutarties dėl ES veikimo 3 str. 2 d. Tai atvejai, kai vyksta bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose. Taip pat kalbama apie prieglobsčio suteikimo ir neišdavimo principus.

Pavyzdžiui, moteris iš trečiosios šalies, kur ji yra persekiojama kultūriniu pagrindu, bėga iš savo šalies. Pagal naują įsipareigojimą ją turėtų priimti bet kuri ES šalis. Norvegija yra ratifikavusi konvenciją, tad turi priimti tokią moterį, o Lietuva, neratifikavusi konvencijos, todėl turėtų priimti tokią moterį kaip ES narė. Kaip suprantu, taip turėtų galioti ratifikuotos dalys. Tačiau, dokumentai, kaip šios kompetencijos bus taikomos praktikoje, dar tik bus rengiami.

Taigi, jei kuri nors ES šalis narė neratifikuos konvencijos, jos teisinis poveikis tai šaliai pasireikš tik per konvencijos taisyklių, susijusių su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, prieglobsčio ir negrąžinimo principo įgyvendinimu. Tačiau kitos taisyklės, pvz., nediskriminavimo dėl lyties tapatybės arba pozityvios pareigos naikinti lyčių stereotipus švietimo sistemoje laikymasis, o taip pat lyties sąvokos apibrėžtis pagal konvenciją nebus šaliai taikoma.

Taip yra todėl, kad nėra vieningo valstybių pritarimo konvencijai. Lyties apibrėžimas, nediskriminavimo pagrindai ir pozityvi pareiga kovoti su lyčių stereotipais yra trys dalykai, kurie dažniausiai kliūva šalims Stambulo konvencijoje. Tačiau man, kaip teisininkui, kyla klausimas, kokiu pagrindu EP gali ratifikuoti konvenciją, kuri numato ne tik taikytinas sąvokas, bet ir tai, kaip turėtų atrodyti šalių baudžiamieji kodeksai. ES neturi galios teisingumo srityje, nes tai priklauso pačių šalių kompetencijai.

Taigi, šis „ratifikavimas", kurį atliko EP, visų pirma tarnaus kaip politinio spaudimo priemonė konvencijos dar neratifikavusioms šalims, įskaitant ir Lietuvą, ją ratifikuoti. Kadangi kitų metų pavasarį nusimato EP rinkimai, Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas taps lakmuso popierėliu apsisprendžiant, už ką balsuoti.

Aš pats pradėjau darbą advokacijoje būtent nuo Stambulo konvencijos. Pirmasis mano darbas atstovaujanti šeimų NVO, buvo raštas tuometiniam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, išdėstantis argumentus, kodėl Vyriausybė neturėtų raginti Seimo pasirašyti konvenciją. Šiuo klausimu teko lankytis ir pas tuometinį socialinės apsaugos ir darbo ministrą L.Kukuraitį. Jau tuo metu jis kalbėjo apie spaudimą Briuselio koridoriuose. Tai būdavo kone pirmas klausimas įvairiuose susitikimuose ir priėmimuose. Dabar spaudimas dar padidės.

Kitąmet nusimato ir prezidento rinkimai. Ilgą laiką turėjęs galimybę patylėti šiuo klausimu, prezidentas G.Nausėda bus priverstas pasisakyti. Kaip ir kiti potencialūs kandidatai. Tik klausimas, ar konvencija gali būti ratifikuota ankstesnio prezidento, D.Grybauskaitės teikimu, nes įprastai prezidento pasirašyti dekretai yra vardiniai.