1 nuotr.Vasario 16-oji sostinėje įprastai bus minima įvairiais renginiais. Tautiškais ir globaliais. Į tautiškus renginius apeliuoja ir eitynės - net dvejos. „Vakaro žinios" aiškinasi, kodėl reikia dviejų, o ne bendrų - t.y. masiškesnių.
Tiek vienų, tiek kitų eitynių organizatoriai apie savo renginius paskelbė socialiniuose tinkluose.
„Kviečiame į tautines patriotines eitynes, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Renkamės 2024 vasario 16-ąją nuo 13.30 val. prie Seimo, Gedimino prospekto ir Gynėjų gatvės kampas. Eitynės prasideda 14 valandą.
Kviečiame pasiimti Lietuvos, Vyčio ir kitas lietuviškas vėliavas, neturintiems galėsime duoti, bet tai - ribotas kiekis. Eitynių metu nešime ir tentus su tautinėmis žinutėmis, dalyviai taip pat gali pasidaryti savo plakatus ar tentus tautinių patriotinių žinučių išraiškai, bet atminkite tai Lietuvos valstybės atkūrimo šventė, tai visas dėmesys Lietuvai.
Eitynės vyks Gedimino prospektu iki Vinco Kudirkos aikštės, kur užbaigsime tautiška giesme, bei įsiamžinsime," - eitynes pristatė „Patriotiškais lietuviais" pasivadinusi organizacija.
Eitynes organizuoja ir „Pro Patria".
„Vasario 16-ąją kviečiame į tradicija tapusį kasmetinį žygį su deglais Vilniuje Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Eisenos pradžia numatoma 18 val. nuo Jono Basanavičiaus paminklo (Aušros Vartų g. 5), pabaiga - Lukiškių aikštėje."
Kadangi žmonės buvo kviečiami ta pačia proga, „Vakaro žinios" pasidomėjo, kodėl organizatoriai nesivienija.
Eitynių su deglais organizatorius Vytautas Sinica priminė, kad „Pro Patria" renginys be pertraukų vyksta nuo 2018 m.
„Mes šia proga kasmet žygiuojame tuo pačiu laiku, tad tai jau tapo įprasta, o apie naują renginį, kuris bus organizuojamas dieną, išgirdome pirmą kartą. Jo rengėjai su mumis nesusisiekė, galimybėmis prisijungti nesidomėjo, todėl ir apie bendrą eiseną kalbėti neišeina, - patikslino politikas. - Galbūt dieninių eitynių organizatorius veda noras pasireklamuoti ir pareklamuoti savo veiklą. Tai lemia, kad dieninė bei vakarinė eisenos ir renginio formos yra skirtingos. Tiesa, tame, kad atsiranda daugiau įvairovės, nėra nieko blogo. Svarbu, tik kad viskas neišvirstų į draskymąsi kas didesnis patriotas, kieno požiūris teisingesnis ar kas geriau švenčia."
O štai „Patriotiškų lietuvių" atstovas Kęstutis situaciją įvertinto kiek griežčiau.
„Pastaruoju metu, kur bepažvelgsi, vien laužai, deglai ir panašūs dalykai, tačiau nebelieka vietos nei krikščionybei, nei tautinei lietuviškai simbolikai. Mūsų eitynių akcentas yra būtent šie, primirštami ar į antrą planą stumiami simboliai, nes būtent juos naudojo tie, kas stengėsi, kad šiandien mes galėtume švęsti Vasario 16-ąją.
Ne kažkokias „nezabudkes", kuriomis vadinamieji konservatoriai suteršė Sausio 13-ąją, ne deglus, o kryžius, Vyčius ir Trispalves. Tik žmonės ėmė tai pamiršti, - nurodė jis. - Žiūrint į „Pro Patria" organizuojamą eiseną, į akis krenta tai, kad deglas nėra Lietuvių tautos heraldinis simbolis. Jų renginį aš matau kaip eiseną be lietuviško simbolizmo. Visais laikas Lietuvai dalyvaujant kovose, ginant pilis ar miestus, buvo nešami ir keliami Vytis, Gediminaičių stulpai, Vyčio Dvigubas kryžius ar Lietuvos trispalvė, bet ne deglas.
Taip pat mums nepriimtina, kai per Lietuvos šventes skiriamas išskirtinis dėmesys ukrainietiškoms skanduotėms bei vėliavoms. Ukrainietiški atributai gali būti Ukrainos renginiuose, o lietuviškuose turi būti lietuviški ir visas dėmesys juose skiriamas savo tautai."
