respublika.lt

Teisėsauga atrodo bejėgė prieš vaikų tvirkintojus

(213)
Publikuota: 2023 gegužės 08 11:46:58, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 2 nuotr.
Pixabay nuotr.

Pastaruoju metu vienas po kito viešumon išlendantys nusikaltimai prieš nepilnamečius kelia pagrindinį klausimą - kaip apsaugoti vaikus? Šiandien dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius teisti arba teisiami žmonės nevaržomai vaikšto laisvėje ir toliau daro nusikalstamas veikas. Kad sistema tinkamai neveikia, mato ne tik tėvai, bet ir politikai.

 

Šokėjas smaginasi užsienyje

Visuomenė buvo šokiruota atvejo, kai nuogas šokti prieš nepilnametes mėgstantis kaunietis Algimantas Ulvidas buvo užtiktas degalinėje su nepilnamete automobilyje. Tuomet vyrą pamatęs vienos nuo jo nukentėjusios mergaitės tėtis nesusilaikė ir smogė tvirkintojui. Tik istorijai tapus viešai, teismas sulaukė prašymo griežtinti kardomąją priemonę A.Ulvidui, kad šis, ir šiuo metu teisiamas, nekartotų nusikalstamų veikų.

O šią savaitę paaiškėjo, kad tai nesuveikė - vyras pakėlė sparnus į užsienį ir teismo posėdžiuose pasirodyti nė neketina. Teisme nuspręsta skelbti A.Ulvido paiešką ir suimti jį už akių.

Kaune neseniai nutiko ir dar viena istorija, kurioje svarbų vaidmenį suvaidino pašaliniai žmonės. Anksčiau už nepilnamečių tvirkinimą teisto Remigijaus Jakščio namuose buvo aptiktas nepilnametis. Jį pastebėjo kaimynai, kurie ir iškvietė policiją. Pareigūnai iš pradžių nieko nerado, tačiau primygtinai prašomi, dar kartą apžiūrėjo būstą, kurio slėptuvėje po laiptais buvo rastas keturiolikmetis berniukas.

Šiuo metu vyksta kitas teisminis procesas, kur kauniečiui pareikšti įtarimai dėl aplaidžios buhalterijos tvarkymo ir vaikų tvirkinimo, todėl teismas sugriežtino kardomąją priemonė ir skyrė R.Jakščiui areštą, tačiau tokį teismo sprendimą jis apskundė.

Visuomenėje bruzda nepasitenkinimas, kad sistema neveikia. Neseniai aktyvistai ragino vykti stebėti A.Ulvido teismo proceso, skelbdami, esą jeigu įstatymai negali suvaldyti tokio žmogaus, savo vaikų saugumu pasirūpins patys žmonės.

Užpuolė šalia Seimo

Tai, kad laisvėje vaikštantys nusikaltėliai kelia grėsmę, patyrė ir vilnietis Vitalijus Balkus. Jo 11 metų dukra buvo užpulta Seimo pašonėje, šalia Žvėryno tilto. O vėliau tėtis sužinojo, kad užpuolikas - daugiau kaip dešimt kartų teistas asmuo, tarp kurio nusikaltimų yra ir nepilnamečių prievartavimas.

Kaip „Vakaro žinioms" pasakojo V.Balkus, istorija nutiko prieš kelis mėnesius. Apie ją dukra papasakojo iš karto grįžusi namo po būrelio. Gali būti, kad mergaitę išgelbėjo pro šalį ėjęs pilietiškas nepažįstamasis.

„Dukra grįžo namo visa purvina ir išsigandusi. Ji pasakė pajutusi, kad kažkas ją seka. Gali būti, kad ją sekė nuo pat Vaikų ir jaunimo centro", - pasakojo Vitalijus. Dukra buvo užpulta šalia Seimo, netoli Žvėryno. Čia, tamsiai apsirengęs žmogus ją puolė, užkimšo burną ir pagrasino, kad jei mergaitė triukšmaus, bus papjauta peiliu.

Pro šalį ėjęs nepažįstamasis įsikišo ir paklausė, kas čia vyksta. Tik tuomet V.Balkaus dukra išsilaisvino iš užpuoliko, nutolusi nuo jo priėjo prie kitų nepažįstamų žmonių ir paprašė pabūti kartu, o užpuolikas pasišalino.

„Kaip pasakojo tas liudininkas, jis iš pradžių pagalvojo, kad tai gali būti kažkoks šeimyninis konfliktas, tačiau vis tiek įsikišo. Tuo metu užpuolikas mano dukrai pašnibždėjo, kad palydės ją namo. Tai labai svarbus faktas. Teisme bandau įrodyti, kad tai rodo, jog čia nebuvo šiaip užpuolimas, tai ne baigtinė nusikalstama veika, nes tikslas buvo kitas. Tas užpuolimas buvo tik pasiruošimo atlikti sunkesnę veiką stadija", - sako Vitalijus.

Teistas už prievartavimą

Tą patį vakarą vyras kreipėsi į socialinius tinklus, papasakojo istoriją ir daugybė žmonių puolė ieškoti Vilniuje klaidžiojančio užpuoliko, kuris gali kelti grėsmę ir kitiems vaikams.

„Tas vyras turėjo išskirtinį bruožą - jam buvo sumušta nosis. Labai greitai į tokį asmenį panašus vyras buvo pastebėtas centre, netoli Katedros, tačiau policijai nuvykus į vietą, jo jau nebuvo. Bet jau tos dienos vakare policija tiksliai žinojo, kokio asmens ieško", - pasakoja Vitalijus.

Vėliau jis sužinojo, kad dukrą užpuolę asmuo teistas net 11 kartų: „Tie teistumai, mano žiniomis, sunkėja. Iš pradžių atviroji vagystė, paskui apiplėšimai, vėliau - atvejis, kai jis mergaitę ne tik apiplėšė, bet ir nusitempęs į laiptinę išprievartavo. Jis pats teigia, kad neturi gyvenamosios vietos, tačiau buvo paleistas su pasižadėjimu neišvykti ir per tą laiką jis užpuolė moterį, o kitą bandė išprievartauti prie Vilniaus universalinės parduotuvės. Spėju, nukentėjo ir daugiau aukų."

Sistema dirba sau

Šiuo metu dėl šio incidento vyksta teismo procesas. V.Balkus pasakoja, kad šie keli mėnesiai atėmė nemažai kantrybės ir jėgų šeimai. Jis sako pats patyręs, kaip tokiais atvejais veikia sistema, kuri kartais labiau trukdo nei padeda procesui.

„Mane labiausiai įsiutino, kad aš, būdamas tėvas, negaliu užtikrinti teisinės pagalbos savo vaikui. Nes svarbiausia yra pirmoji vaiko apklausa, kuri vyksta pas ikiteisminio tyrimo tesėją. Mes dar tik laukėme to proceso, kai jau kitą dieną po įvykio su manimi susisiekė jauna, 24 m. vaiko teisių specialistė ir pareiškė, kad turime vykti pas juos. Atsisakiau, nes nebuvo pateiktas joks teisinis pagrindas tokiam reikalavimui.

Pasirodo, per tą laiką vaikų teisės jau kreipėsi į mokyklą mano dukros charakteristikos, nors mokykla apie incidentą dar net nežinojo. Spėju, kad nuvykę pas tą specialistę, būtume dukrai įvarę tiek streso, kad ji nebesutiktų duoti jokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir dabar nebūtų jokios bylos teisme", - pasakoja Vitalijus.

Jis pasakoja labai nustebęs, kai byloje pasirodė advokatė, nors, kaip sako vyras, šiuo metu imperatyvaus reikalavimo, kad vaikui būtų skirtas gynėjas nėra: „Jie taip uždarbiauja. Aš, žinodamas, kad tai ne smurto artimoje aplinkoje byla ir nesudėtinga kvalifikacija veikos, prašiau nušalinti advokatę. Bet lemiamas sprendimas kažkodėl priklauso vaiko teisių specialistams, o aš turiu sėdėti kaip koks baldas. Pasirodo, aš pats neturiu galimybių savo vaikui suteikti teisinės pagalbos. Manęs net neinformuoja, kada bus kitas teismo posėdis.

Man panašu, kad sistema sukurta taip, kad dirbtų pati sau, o nukentėjusi yra tik išteklis, apie kurį galima dirbti. Aš paskaičiavau, kad dėl mano dukros situacijos jau užsidirbo 6-7 sistemos žmonės. O kai sulauksime nuosprendžio, nenustebsiu, jeigu užpuolikas nebus pripažintas kaltu. Nors tai yra žmogus, kuris jau turi eilę sudėtingų nusikaltimų ir aiškiai matyti, kad tie nusikaltimai vis sunkėja. Jeigu jį paleis, spėju, jis artimoje ateityje eis žudyti".

Ministrė pripažįsta, kad sistema neveikia


Saugiklių, kaip apsaugoti vaikus nuo seksualinių nusikaltėlių yra ir dabar. Tačiau ne visi jie veikia. Tai jau pripažįsta ir politikai. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad Lietuvoje augant seksualinių nusikaltimų prieš vaikus skaičiui, ketinama imtis pokyčių, jog institucijos atidžiau tikrintų įdarbinamus asmenims, pasitelkiant valstybinius registrus. Pavyzdžiui, nuteistųjų ar nuteistųjų už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus registrą.

Kaip teigė ministrė, institucijos fiksuoja seksualinių nusikaltimų prieš vaikus augimą: 2022 m. tokių nusikaltimų buvo 498, o per 2023 m. pirmus tris mėnesius - 212. Daugiausiai tarp tokių nusikaltimų, kaip rodo statistika, fiksuota vaikų pornografijos ir vaikų tvirkinimo atvejai. Anot ministrės, vaikų prievartavimo ir žaginimo atvejai fiksuojami vaikų artimoje aplinkoje.

Ji pažymėjo, kad pagal įstatymus, institucijos, dirbančios su vaikais, įdarbindamos žmones, privalo jų paprašyti pateikti informaciją apie savo praeitį, galimus teistumus, taip pat patikrinti įdarbinamo asmens praeitį, pasitelkus tam tikrus registrus. Vis dėlto, kaip teigė A.Bilotaitė, pastebima, jog institucijos ne visada atlieka šią pareigą. „Yra toks registras, kuris vadinamas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras.

Jame yra informacija ir institucijos, kreipdamosi į šitą registrą, gali gauti informaciją nemokamai. Šiame registre turime nuo 2000 metų 2600 asmenų. Paslauga yra nemokama, bet ką fiksuojame, tai kad labai dažnai mūsų institucijos nepasinaudoja šia pareiga", - dėstė A.Bilotaitė.

A.Bilotaitė priminė, kad 2021 m. atsirado ir registras, kuriame yra kaupiami nuteistųjų už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus duomenys. Šie asmenys turi informuoti institucijas apie savo gyvenamąją vietą, apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Interviu su Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agne ŠIRINSKIENE:


- Kokių pokyčių sistemoje Seimas ėmėsi?

- Kai viešumoje pasirodė Kristijono Bartoševičiaus galimos pedofilijos skandalas, Seimas rinkosi į neeilinę sesiją, kur buvo pateikta dalis įstatymo projektų, kurie pagreitina tokio tipo teisinius procesus ir suteikia papildomą apsaugą prievartos aukoms. Šis paketas paruoštas.

Taip pat vis dar yra pranešimo problemos, kurios ypač pastebimos atvejais, kai yra latentinio pobūdžio pedofilijos veikos, kurias bandoma nuslėpti. Manau, darome nepakankamai, kad žmonės jaustųsi saugūs, būtų užtikrintas anonimiškumas procese. Tarp priežasčių yra nepakankamas užtikrinimas, kad galimas nusikaltėlis nuo aukos būtų atribotas.

Todėl Seime buvo priimtas įstatymo projektas, pagal kurį bus privalu aukai pranešti ne tik kai nusikaltėlis atliko bausmę, bet ir tuomet, kai jis trumpam palieka įkalinimo įstaigą. Netgi tokiu atveju, kai asmuo išleidžiamas iš įkalinimo įstaigos savaitgaliui, aukai turės būti pranešta. Tokie, minkštieji įstatymo projektai, jau yra.

- Ar ketinama imtis seksualinių nusikaltėlių registro?

- Jau yra kalbų apie tam tikrą pedofilijos nusikaltėlių registrą, kad bendruomenės galėtų žinoti, kas gyvena jų aplinkoje. Reikia pripažinti, kad viešumas padeda apsisaugoti. Visgi, labai dažnai pedofilai linkę įsidarbinti mokyklose, stovyklose, kur galima surasti kontaktą su vaikais. Todėl turime siekti informuoti visuomenę ir žmogų atriboti nuo tokių veiklų.

Seimo narė Rita Tamašunienė neseniai vyko į komandiruotę Lenkijoje, kur kaip tik domėjosi panašiu registru ir jo organizavimu. Tad manau, kad tik laiko klausimas, kada atsiras vienas ar kitas tai numatantis teisės aktas Lietuvoje.

- Kai Kaune su nepilnamete buvo aptiktas A.Ulvidas, kilo pasipiktinimas, esą nepilnamečių tvirkinimo kvalifikavimą reikėtų griežtinti. Ar tai kvalifikavimo spraga, ar sistema nesuveikia, kai yra visos galimybės skirti griežtesnes kardomąsias priemones?

- Manyčiau, kad tokiais atvejais problema yra sistemoje. Už tvirkinimą negalime nustatyti tokios sankcijos kaip už prievartavimą, nes tai yra skirtingos veikos ir skirtingos jų pasekmės. Vienas nusikaltimas yra lengvesnis, o kitas šiurkštesnis.

O kad nesugebama riboti tokių įtariamųjų elgesio, čia jau kita problema.

Jeigu matome, kad neveikia nurodymas nesiartinti prie nepilnamečių, niekas nedraudžia prokurorui kreiptis, o teismui griežtinti taikomas priemones. Juk galima riboti išėjimą iš namų arba įpareigoti būti tik tam tikroje vietovėje. Priemonių tikrai yra.

Problemą su nustatyto režimo užtikrinimu matome ir kitais atvejais: kai žmonės priverčia policiją apieškoti namus dėl įtarimo pedofilija, arba kaip naujausiu atveju, esant smurtui šeimoje buvo nužudytas žmogus. Policija turi visas teises patekti į būstą, jeigu yra įtarimas, kad jame daromas nusikaltimas.

Bet kažkodėl policija kai kuriais atvejais tai traktuoja kitaip. Reikia aiškintis, kodėl taip yra. Tokių atvejų negali būti, jie diskredituoja sistemą ir kartais kainuoja žmonių gyvybes. Artimiausiu metu Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete bus kviečiami policijos atstovai, bus nagrinėjamas šis klausimas.

- Vykstant vienam iš A.Ulvido teismų, žmonės kvietė vieni kitus vykti stebėti proceso ir patiems imtis teisingumo, nes sistema neveikia ir neapsaugo jų vaikų. Jeigu pokyčių nebus, ko galime sulaukti iš taip nusiteikusių žmonių?

- Pripažįstu, kad policijos negebėjimas sužiūrėti ir sukontroliuoti, veda prie kito nusikaltimo - savavaldžiavimo, kuomet žmonės pradeda vystyti tam tikrus tyrimus, pradeda patys teisti, organizuoti Linčo teismus. Negalime leisti, kad situacija įkaistų iki tokių dalykų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
75
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (213)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pasirašinėjate peticijas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+12 +20 C

+13 +22 C

+15 +24 C

+22 +27 C

+26 +29 C

+26 +30 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-3 m/s