1 nuotr.Teisingumo ministerija labai išgyvena, kad Lietuvoje yra per daug nusikaltėlių, kuriems taikoma laisvės atėmimo bausmė. Todėl siūlo daugybę bausmių švelninti - kad tokių asmenų bent dirbtinai būtų mažiau.
Teisingumo ministerija Seimui teikia daugybę Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, mat tikisi, kad taip iki 2030 m. sumažės skirtinų terminuotų laisvės atėmimo bausmių ir jų santykis su kitomis bausmėmis sudarys iki 15 proc. (2020, 2021 m. sudarė 21 proc. visų skirtų bausmių).
„Taip pat manome, kad siūlomi pakeitimai sutrumpinsi skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydį, teikiant prioritetą atskirų nusikalstamų veikų sudėtyse įtvirtintam laisvės atėmimo bausmės minimaliam dydžiui. Galiausiai, pažymėtina ir tai, kad aptariami pokyčiai turėtų sumažinti ir vidutinį laisvės atėmimo bausmės atlikimo ilgį, kuris 2021 m. duomenimis buvo net 7 metai ir 16 dienų", - dėsto ministerija.
Ji tikisi, kad taip bus sumažintas realia laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičius - iki 150 laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų 100 tūkst. gyventojų 2024 m.
Glaustai pristatome kai kuriuos Teisingumo ministerijos siūlymus:
* Išplečiama teismo teisė paskirti ne tik švelnesnę kitos rūšies bausmę, bet ir bausmės vykdymo atidėjimą, išskyrus labai sunkių nusikaltimų atveju. Numatoma, kad asmeniui ar nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
* Siūloma numatyti, kad tuo atveju, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skirtų jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus sunkių ir labai sunkių nusikaltimų atveju. Skirdamas didesnį, negu minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas tokį sprendimą privalėtų motyvuoti.
„Neabejotina, kad tokio pobūdžio pakeitimai turės itin didelę įtaką humaniškos, į asmenų resocializaciją, o ne baudimą nukreiptos baudžiamosios politikos vystymuisi, sumažins skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydį", - komentuoja ministerija.
* Numatoma galimybė pritaikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą ne tik tuo atveju, kai asmuo yra teisiamas pirmą kartą, kadangi toks reikalavimas nėra keliamas taikant bausmės vykdymo atidėjimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
* Numatoma, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo galėtų būti atleistas, jeigu jis ir padarė nusikalstamą veiką. Tokio pobūdžio teisinis reglamentavimo pokyčiai esą sukurs prielaidas atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės ir dėl baudžiamųjų nusižengimų padarymo, kas prisidės prie švelnesnės baudžiamosios politiko formavimo.
* Siūloma įtvirtinti, kad, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo atveju, jeigu asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už laidavimą dėl baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo, nebūtų privaloma sąlyga tai, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.
