respublika.lt

Tirpsta giminės, tirpsta ir Lietuva

2022 spalio 12 13:16:26
Danutė ŠEPETYTĖ

Šį rudenį sueina trys dešimtmečiai, kai rašytojas Bronius BUŠMA parašė pirmosios „Giminių" serijos scenarijų. Galbūt ši data ir nėra visaliaudinės reikšmės įvykis, tačiau ji primena, kad pirmaisiais Nepriklausomybės metais, po pusamžės okupacijos, lietuvių kūrėjai buvo pasirengę dalyvauti valstybės kuriamajame darbe, kino kalba vaizduodami gyventojų nuotaikas, viltis, siekius ir, deja, bręstančius nusivylimų debesis.

×
nuotr. 7 nuotr.
Rašytojas Bronius Bušma. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Taip ir suformulavę pirmo lietuviško serialo idėją: „Kaip mes kūrėme savo valstybę". „Brangieji, čia gi genialus sumanymas! - tuomet sureagavo šviesaus atminimo aktorius Antanas Šurna, - Nepraleiskite progos parodyti, kaip šventa visos tautos idėja verčiama į pamazgų duobę".

Pernai B. Bušma savo lėšomis išleido knygą „Giminės. Taip jie jas kūrė", pažiūrėjęs į „Giminių" fenomeną tarsi iš šalies, kritiškai ir savikritiškai. Važinėdamas su ja po žmones, padarė išvadą, kad Lietuvoje pastovūs yra tik du dalykai: „Giminių" ir konservatorių gerbėjų skaičius. O „giminė" pamažu tirpsta. Kaip ir Lietuva. Mums kalbantis scenaristas buvo suskaičiavęs 23 išėjusius amžinybėn, o po dienos kitos, sužinojome, kad pasimirė dar vienas „giminaitis" - aktorius Ferdinandas Jakšys. Na, o „giminę" paleidusiems į pasaulį dalia ne iš lengvųjų - visus juos tenka palydėti į paskutinę kelionę. Bet, sako, nei jis, nei serialo režisierius Saulius Vosylius, nei prodiuseris Arvydas Ilginis nebuvo svarbiausia rišamoji giminės grandis. B. Bušma ja įvardija nepaprastą „Giminių" dvasią, kuri (jau pridursiu nuo savęs) vertė ir žiūrovus, susispietusius prie televizoriaus, pasijusti artimesniais ar tolimesniais giminėmis, o serialo kūrėjus, paskui išstumtus iš televizijos, grįžti prie „Giminių" tęsinio vėl ir vėl.

Toji dvasia, mano akimis, buvo lietuviškumas, nūn prašapęs iš scenaristų ir režisierių horizontų. Šiuo atžvilgiu serialas „Giminės" yra unikalus. Jis unikalus ir tuo, kad sukvietęs gausų būrį tikrų teatro ir kino žvaigždžių, tapo neįkainojama jų vaidmenų ir atminimo saugojimo vieta.

„Turėjau laimingą gyvenimą: turėjom vieno kvėpavimo komandą, važinėdavom po Lietuvą, ir visur buvome laukiami..." - prisimena B. Bušma. Siūlome jo pasakojimą.

Apie idėją. Kada po Sausio 13-osios sukrėtimų grįžom prie savo darbų, tuometinis Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Skirmantas Valiulis pasiūlė: gal geriausia televizija (tuo metu ir vienintelė) galėtų sukurti ir televizijos serialą. Mums ši mintis patiko ir mes iškart pasiskirstėme pareigomis: Arvydas Ilginis - vadovaus, Saulius Vosylius režisuos, na, o aš rašysiu scenarijų. Visų trijų nuomonė buvo kaip viena: serialas turi būti valstybiškas ir patriotiškas. Prisimenu, sėdėjom pas Vosylių namuose iki pusiaunakčio, gėrėm šnapsą ir ieškojome dramaturgijos. Kadangi kilęs buvau iš kaimo, Vosylius irgi, visi grybaut važiuodavom, visi mėgom gamtą, sutarėme, kad siužeto pagrindu galėtų tapti žemės reforma, nuo pat jos paskelbimo kėlusi aistrų ir konfliktų net tarp giminių. Režisierius Vosylius - talentingas žmogus, be kita ko, ir gerų dainų parašęs, ėmė kviesti labai gerus aktorius (jų indėlis į filmo sėkmę dižiulis) ir mes pradėjome „kurti valstybę". Šurna, prisimenu, mūsų vis klausdavo: na, ką gero sugalvojot, ką valstybėj darom? Ką mes galim žmogui pasakyt, „Santą Barbarą" pralenkę reitingais? Kas dar Lietuvoje turi tokią auditoriją? Neturit ką pasakyt? Paskui sėdim, kamuojamės, ką dar gero, įdomaus ir prasmingo sugalvoti dėl tos Lietuvos...

Apie „Gimines". Kai su „Giminių" knyga apsilankiau Anykščiuose, manęs paklausė, kiek jame vaidinusių aktorių jau yra mirę. Pridėjus ir filmavimo komandos narius, tada suskaičiavau dvidešimt. Kai grįžau, vienas po kito užgeso dar trys iš „giminių": Regimantas Adomaitis, Vytautas Paukštė ir Vytautas Tomkus. Įdomu, kad į filme vaidinusius aktorius anuomet buvo žvelgiama kitaip, negu dabar, buvo klausiama jų nuomonės, net patarimų. Prisimenu, kokiais 1996 ar 1997 metais buvom vienam renginy su keliais aktoriais, tarp jų buvo ir Leonardas Zelčius, jau ligos paveiktas, su lazdele. Mes sėdim ant scenos puslankiu, pilna salė žmonių, ir staiga jos gale atsistojęs vyras sako turintis klausimą Zelčiui. „Jūs man pasakykit, - sako, - ko dabar Lietuvoje labiausiai trūksta?" Zelčius atsistojo, priėjęs mikrofono jį pasitaisė, ir ištarė: „Doros. Doros labiausiai reikia Lietuvai". Kol jis ėjo atgal į savo vietą, salė stojosi stojosi ir vis plojo, atrodo, žodį „dora" kaip kūdikėlį Jėzų paėmusi iškėlė...

Apie generalinius. Bet išaušo 2000-2001 metai, vieną generalinį keitė kitas, atėjo Valentinas Milaknis ir pasakė, kad toks serialas nereikalingas, kad reikia filmo visai šeimai. Kad būtent toks ir yra serialas, jo neįtikino. Ne ir ne. Paskui supratau, kad priežastis ne ta, supratau, kad yra poreikis grynai buitinio konteksto, lietuviškos santa barbaros, supratau ir tai, kad mums pavyko bent iš dalies atspindėti valstybės kūrimo procesus, parodyti jų sąlygotą dvasinę eroziją, jau įsimetusią į visuomenę; tokia Lietuva ir buvo tuo metu. Jau kitokia, negu prieš ir po Sausio 13-osios, kai visi buvome vienas kitam geri, atjaučiantys, patriotai, besistengiantys vieni kitiems padėti ir darbus padaryti kuo geriau. Laikai pasikeitė: pasirodė žmogus ir sako, jūsų čia nė kvapo nebereikia. Jis su Rita Miliūte kurs televiziją pagal BBC modelį. Kaip? Na, pirmiausia Milaknis užsivilko lakūno uniformą, Miliūtė - stiuardesės ir nuvažiavę į oro uostą papozavo fotografams. Suprask, pasirengę skrydžiui į BBC aukštumas... Prisimenu salė buvo pilna, Milaknis sėdėjo prie stalo, kai aš neišturėjęs „baisią" kalbą pasakiau, pasišaipydamas iš intencijos susilyginti su BBC...

Apie nacionalinį kanalą. Per tuos metus, kai manęs nebėra televizijoje, vadinamoji LRT nesusuko nė vieno klasikinio filmo. Gal nereikėtų tuo stebėtis, nes tai bendros tendencijos atspindys: kokiame teatre šiandien pamatysi lietuviškos dramaturgijos spektaklį? Būdamas kultūros ministru iškelčiau sąlygą, kad kiekvienas valstybinis teatras privalėtų bent po vieną dvi lietuvių autorių pjeses turėti savo repertuare, ir ne bet kaip, o puikiai pastatytas. Kokia dabar nacionalinio transliuotojo statusą turinti televizija? Kokios dabar laidos? Jeigu Seimas nedirba, jie neturi ko parodyti per „Panoramą" ar kitas žinias, o jei Seimas dirba, tą patį siužetą kaip užsikirtusi plokštelė varys nuo ryto iki vakaro. Kai mirė vienas aktorius, ta proga duotą trumpą mano interviu kartojo kelis kartus: kaip pradėjo nuo 12 valandos, taip ir suko iki vakaro. Paskambinęs švogeris iš Klaipėdos stebisi - na, ir populiarus gi tu - mirė nusipelnęs žmogus, o tave rodo ir rodo visą dieną...

Apie pašaukimą. Besimokydamas rašiau eilėraščius, bet svajojau stot į konservatoriją (dabar Muzikos ir teatro akademija -aut.) ir būt aktorium. Įstojau labai lengvai, atrodo, mes dviese su Vaiva Mainelyte gavom po penketą stodami. Bet išėjo taip, kad reikėjo ketverius metus prasimokyti, baigti konservatoriją, kad suprasčiau, jog aktoriumi būti negaliu. Ketvirtam kurse mane pakvietė vaidinti radijo spektaklyje ir paskui klausydamas jo įrašo pasijutau ne kaip. Aiškiai ne Bagdono balsas: neišraiškingas, vienodas ir negražus...Galvojau, jei būčiau režisierius, aktoriaus su tokiu balsu tikrai nekviesčiau. Mane ramino, guodė, kad ne su tokiais balsais vaidina teatre, bet... Labai išgyvenau, labai dūšią skaudėjo. Paskui išėjau į armiją. Grįžęs gana lengvai išsispausdinau kelis kariuomenėje parašytus apsakymus, o kai gavau už juos 70 rublių, pagalvojau: „ Dieve mano, rašiau dvi naktis, o gavau tiek, kiek aktorius uždirba per visą mėnesį". Taigi nors aktoriumi taip ir netapau, bet per savo gyvenimą tiek ir tiek tekstų prirašiau ir pirmo ryškumo žvaigždėms, ir ne kartą buvau jų geru žodžiu pamalonintas. Kartą nepatingėjau ir suskaičiavau: per visus serialus („Dapkai ir Butkai", „Broliai", „Rojus Lietuvoj") veikė 91 personažas. Dieve, kai pagalvoji, kokia garbė buvo rašyti tekstus Vytautui Paukštei, Antanui Šurnai, Vytautui Grigoliui, Sauliui Bareikiui, Gediminui Girvainiui, Rimgaudui Karveliui ir kitiems aukšto rango teatro ir kino profesionalams... Viena yra rašyti tekstą aktoriui ir visai kita išgirsti savo tekstą žodis žodin, frazė frazėn iš jo lūpų; kartais net dingteli, o gal ir visai nieko parašei...

Apie naują knygą. Anksčiau atsikeldavau trečią nakties ir visą parą galėdavau sėdėt prie stalo rašydamas scenarijų. Dabar kitaip, bet vis dar rašau. Rašau dabar apie nacionalinį kanalą. Išleidęs galiu gauti per barzdą nuo ko nors. Ten kai kurių žmonių pavardės tikros. Negaliu rašyti, kad Radijo ir televizijos komiteto pirmininkas buvo Petraitis, jeigu buvo Jonas Januitis. Ir visi tai žino. Jei Aktoriaus meistriškumo katedros vedėja buvo Irena Vaišytė, negaliu vadinti jos kitaip, - juk mano istorija yra apie žmogų, baigusį konservatoriją ir atsidūrusį televizijoje. Trisdešimt metų dirbau, iš televizininkų esu likęs vienas senesnių, greitai apie televizijos istoriją nebebus kam su kuo kalbėtis, nes visi bus mirę. O aš dar judu. Pradėjau dirbti 1970 metais, labai daug visko prisimenu. Puikiai prisimenu sovietų agentą Juozą Markulį, pravarde Erelis, esu su juo prie vieno stalo sėdėjęs, kavą gėręs būdamas Vaikų ir jaunimo redakcijos vyr. režisieriumi. Tuomet nežinojau jo praeities ir Januitis, puikiai žinodamas, kas jis yra, patarė verčiau nekviesti į laidą tokių senų žmonių. Nors apie jo valdymo metus gali išgirsti prieštaringų nuomonių, tačiau aš būsiu priverstas jį minėti ir geru žodžiu; turėjo jis tos komunistinės smarvės, žinoma, turėjo, neginčijamai buvo privilegijuotos nomenklatūros dalis, tačiau jam buvo svarbu, kas lietuviška, jis jausdavo, kas yra profesionalu ir kas ne... Vienam režisieriui, norėjusiam statyti televizijos spektaklį apie Ričardą III, atsakė:"Tu man pirma lietuvišką pasaką pastatyk, tada kalbėsim..." Jeigu ne jis, nei „Raudonmedžio rojaus", nei „Tado Blindos" , nei ekranizuotų Juozo Paukštelio ar Ievos Simonaitytės neturėtume. Paradoksalu: išėjo Januitis, ir nieko lietuviška nebuvo pastatyta.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
290
F
  • PREKIAUJA: „Vilniaus pergalė“ generalinis direktorius Rolandas Jančeris sureagavo į socialiniuose tinkluose pasirodžiusias „Pergalės“ produkcijos Rusijos parduotuvių lentynose, nuotraukas ir sako norintis pabrėžti, kad iš įmonės pusės veiksmų dėl šios situacijos imtasi dar prieš kelis mėnesius - gavus pirmuosius signalus esą pradėta aiškintis, per kurią šalį ir kokiais būdais produkcija be įmonės žinios patenka į prekybos vietas Rusijoje.
  • KANAPĖS: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui nesikreipus ekspertinio vertinimo dėl nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo projektų, pažeistas Seimo statutas, todėl siūloma grįžti į ankstesnę jų svarstymo stadiją - tokį sprendimą priėmė Etikos ir procedūrų komisija.
  • SKVERAS: Viename iš sostinės rajonų, Pilaitėje, prie naujai pastatytos Šv. Juozapo bažnyčios ir tik pernai duris atvėrusios Pilaitės gimnazijos, planuojama įrengti naują viešąją erdvę - 1,4 ha ploto skverą.
  • ALGA: Praėjusiais metais Lietuvoje apie 100 tūkst. žmonių uždirbo mažiau nei minimalią algą, rodo preliminarūs „Sodros“ duomenys.
  • ŽELDINIAI: Vyriausybė nusprendė nepritarti želdinių naikintojų ir žalotojų griežtesniam baudimui - tokia išvada bus teikiama Seimui.
  • AMBASADORIUS: Vyriausybė pritarė ambasadoriaus Korėjos Respublikoje Ričardo Šlepavičiaus skyrimui ambasadoriumi Mongolijai.
  • TEISĖJAI: Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl keturių teisėjų skyrimo ir priėmė jų priesaikas: Gabrielė Kaktienė paskirta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja, Miglė Kiršienė – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja, Greta Osinovskienė – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja dvejiems metams, Jūratė Vaidelytė – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja.
  • PAJAMOS: „Sodra“ pernai gavo 6,3 mlrd. pajamų, arba 17 proc. daugiau nei užpernai, o jos išlaidos didėjo 13 proc. iki 5,58 mlrd. eurų, rodo preliminarūs duomenys.
  • TERMINALAS: Klaipėdos konteinerių terminale jau trejus metus veikianti keltų linija – „TT–Line“ didina maršrutų kiekį ir nuo balandžio mėnesio pabaigos atidarys dar vieną kryptį į Karslhamną, Švediją.
  • NEDARBAS: Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas šalyje sausį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, paaugo 0,3 proc. punkto iki 9,2%, bet yra 1 proc. punkto mažesnis nei prieš metus.
Daugiau

Dienos klausimas

Kas meluoja K.Bartoševičiaus istorijoje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei turite šiek tiek laisvo laiko, kas jums labiau patiktų?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-4 +1 C

-4 +4 C

 

-1 +5 C

-2 +2 C

0 +3 C

 

+2 +4 C

0-8 m/s

0-10 m/s

 

0-11 m/s