Ūkininkai nesitiki derlingų ir pelningų metų

Kiek sausra jau sumažino šių metų derlių? Kaip derlių gelbėti? Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus, tarp ūkininkų jau pasitaiko ir visiškos nevilties pareiškimų. R.Juknevičius sutiko, kad kai kurie žemdirbiai yra patekę į grėsmingą situaciją.

„Dalis ūkininkų turi įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimų agentūrai, - aiškino R.Juknevičius. - Jie, paėmę europinę paramą, įsipareigojo didinti gamybą, o dabar tiems ūkininkams tenka stebėti, kad jų būsimas šių metų derlius bus 70 proc. mažesnis, gaus tik 30 proc. įprasto derliaus. Tai ypač pastebima pašarų ruošime, nes yra pašarų ruošimo metas. Dabar šienainis ruošiamas, o jo sumažėjimas siekia net 70 proc.

Vadinasi, ūkininkui, paėmusiam europinę paramą, bus sunku vykdyti įsipareigojimą plėsti savo gyvulių bandą, kai pats negali šiemet pakankamai pašarų prisigaminti. Dėl ko taip atsitiko? Dėl sausros! Seniai neturėjome tokio meteorologinio reiškinio, kai per visą Lietuvą slinkdavo lietaus frontas. Dabar lyg ir turėjome susiformavusius lietaus nešančius debesis, bet lietaus teko labai netolygiai.

Net ir tame pačiame Šiaulių rajone vieni džiaugėsi gavę 6-7 mm lietaus, o kiti negavo nė lašo. Jeigu viename rajone situacija tokia skirtinga, tai visos Lietuvos mastu tikrai galime rasti regionų, kurie nuo sausros dabar kenčia. Ypač ten, kur smėlingas dirvožemis. Nes ten, kur ūkininkaujama priesmėlyje, ten ir sausra didesnė. Gali būti ir 50 proc. sumažėjimas nuo to derliaus potencialo, kurį dar pavasarį turėjome."

Brango trąšos

„Šie metai mūsų ūkininkams yra didelių išbandymų metai, - neslėpė R.Juknevičius. - Ūkininkai turėjo rinktis, kiek naudoti trąšų, nes trąšos buvo pabrangusios ir 3, ir 4 kartus, priklausomai nuo rūšies. Todėl laukų tręšimui atitinkamai buvo panaudota daug mažiau trąšų nei paprastai būdavo panaudojama.

Tiesiog ūkininkai neįpirko pabrangusių trąšų. O pavasarį, kai prasidėjo šalnos, sausros, dėl to, kad augalai buvo mažiau patręšti, atsirado naujų problemų. Mat stiprūs, gerai patręšti augalai mažiau nukenčia nuo šalnų ir sausrų. Tad šiemet yra visas kompleksas bėdų ir dėl visų šių dalykų derlius bus žymiai mažesnis negu praėjusiais metais. Nes, pavyzdžiui, 2021-aisiais derlius buvo visai geras."

Anot specialistų, šaltas, sausas pavasaris ypač pakenkė ankstyvosioms kultūroms, kurios jau žydėjo, nes šaltas pavasaris neleido šiai augalijai sustiprėti. Nušalo dalis sodų, daržų. Nušalo ir jau žydėję rapsai. Jie šiemet visur išretėję. Tik kai kur pasitaikė tolygiai žydinčių rapsų laukų. Šaltas pavasaris pakenkė ir lietuviškoms braškėms, tad mažai tikėtina, kad jos bus pardavinėjamos pigiai.

Dar viena šių metų problema - išaugusios trąšų kainos. Ypač paveikusios augalininkystės sektorių, kuriame darbuojasi 70 proc. šalies ūkių. Tai žemės ūkio sritis, labiausiai papildanti valstybės biudžetą.

Kodėl trąšos brango?

„Javų laukai dabar labai margai atrodo dėl šalnų, dėl lietaus trūkumo, o svarbiausias dalykas yra tai, kad ūkininkai naiviai tikėjosi, jog, nors ir panaudos mažiau trąšų, gamta bus šiemet palanki, javai duos gerą derlių ir pavyks kažkaip subalansuoti savo pajamas bei išlaidas bei pabaigti šiuos metus nenuostolingai. Bet tie, kurie itin pataupė trąšų, stipriau nukentės ir nuo sausros, nes silpnesni, nepakankami patręšti augalai, turėdami silpniau išsivysčiusią, labiau paviršinę šaknų sistemą, sunkiau suranda dirvoje vandenį.

Kaip sakoma, „biednas" du kartus nukentės, nes tręšti reikia tiek, kiek augalui reikia, - apgailestavo R.Juknevičius. - Retai matydavome, kad visos trąšos brangtų, o dabar atsitiko taip, kad dėl kelis kartus pabrangusių gamtinių dujų labai padidėjo azoto trąšų gamybos savikaina, azotinių trąšų buvo gaminama mažiau. Dabar tų trąšų kaina jau grįžta į normą, bet sunku pasakyti, kiek ta kaina išsilaikys.

Yra pilna koreliacija tarp energetikos kainų ir azoto trąšų kainų. O jei kalbėtume apie kalio trąšas, tai kaliu aprūpindavo Rusija ir Baltarusija dalį Europos ir net pasaulinėje rinkoje tikrai nemažą dalį kalio rinkos jos valdė. Karas suardė nusistovėjusią kalio tiekimo kryptį, todėl kalio trąšos pabrango.

O fosforas iš principo yra trąša, kuri jau seniai pradėjusi brangti ir tik ieško progų dar labiau pabrangti, nes fosforas yra iškastinė žaliava, o tokių vietų, kur jis iškasamas, pasaulyje mažėja. Bet augalas yra maitinamas ne pagal kainą, o pagal tai, kokių medžiagų jam reikia. Jei augalus tręšime tik ekologišku mėšlu, turėsime labai nesveiką produkciją, nes joje bus susikaupę labai daug nitratų."

Kodėl grūdai atpigo?

Kaip ūkininkai bando kovoti su vandens ir trąšų stygiumi? Vienas būdų - maitinti augalus skystomis kompleksinėmis trąšomis apipurškiant jų lapus. Tačiau skystos kompleksinės trąšos taip pat yra pabrangusios. Be to, ne visi sutinka, kad toks tręšimo būdas padeda sulaukti didesnio derliaus. Esą išlaidų daug, o derlius vis vien mažesnis. Rimtesnė problema yra ta, kad šiemet, nesvarbu, koks bebūtų grūdų derlius, jų supirkimo kainos vis vien bus mažos. O kodėl?

R.Juknevičius paaiškina: „Dabar galime pardavinėti jau būsimą grūdų derlių ir to būsimo grūdų derliaus kainos mažėjimas yra stebimas jau nuo praėjusių metų žiemos. Kainos yra drastiškai nukritusios. Dabar kviečių kainos tokios, kad nelabai matau, jog kas nors siūlytų 200 eurų už toną. 2022 m., karui prasidėjus, buvo grūdų rinkų šokas, buvo bandoma kaupti grūdų atsargas ir dėl to buvo staiga pašokusi kviečių kaina virš 400 eurų už toną. Tai šiemet kaina nuo tų maksimalių kainų yra sumažėjusi daugiau nei 100 proc.

O tuo tarpu grūdų auginimo savikaina dėl 3-4 kartus padidėjusių trąšų kainų yra ženkliai padidėjusi. Dėl to šiemet mes turime kainų žirkles, o tas žirkles dar labiau aštrina būtent sausra. Tiesa, reikia pripažinti, kad nors Lietuva nėra didelė, bet kiekvienais metais atsitinka taip, kad vieniems Lietuvoje būna geras derlius, o kiti praranda ženklią derliaus dalį.

Bėda, kad visada būna žemdirbių, kuriems tais metais nesiseka, bet visos Lietuvos mastu apibendrinant metų derlių, padaroma išvada, kad derlius vidutiniškas ar net geresnis nei praeitų metų, nors „verkiančių" yra labai daug. Bet šiemet galiu labai drąsiai pasakyti, kad jei kas nors sakys, jog Lietuvos ūkininkai ir vėl kaip Palangos verslininkai „verkia", tai šie metai mūsų ūkininkams išties nėra pelno metai."