Už kyšius ligoninėje gavo solidžias baudas - ką sako Lietuvos medikų sąjūdis

Gydytojui už 1400 eurų kyšius skyrė 46,4 tūkst. eurų baudą, nedaug mažesnę už tą, kuria įvertintas rekordinis 260 tūkst. eurų kyšis buvusiam Kauno savivaldybės administracijos direktoriui. Medikai stebisi: kodėl taikomi dvigubi standartai?

Kitą mediką išteisino

Kaip informavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje kaltinimai kyšininkavimu buvo pareikšti dviem Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojams ir dviem juos papirkusiems asmenims.

Bylos duomenimis, gydytojas A.S. 2021 m. rugsėjį-gruodį savo naudai reikalavo ir priėmė kyšius iš devynių pacientų už medicininių paslaugų atlikimą. Tyrimo duomenimis, iš viso paimtų kyšių suma siekė 1 400 eurų.

Teismas už kyšininkavimą medikui skyrė 46,4 tūkst. eurų baudą. Medikai lygina: už rekordinį 260 tūkst. eurų kyšį buvusiam Kauno savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui skirta 65 tūkst. eurų bauda.

Šioje byloje smulkiu kyšininkavimu kaltinamą kitą ligoninės gydytoją A.R. teismas išteisino, nes neįžvelgė padarius nusikalstamos veikos turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vienas galimai medikams davęs kyšius kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla jo atžvilgiu nutraukta. Kitas žmogus dėl papirkimo buvo išteisintas.

Kyšius ėmė už operacijas

Tai jau paskutinė teismo išnagrinėta baudžiamoji byla dėl kyšininkavimo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Prieš tai teismo baudžiamaisiais įsakymais dėl kyšininkavimo buvo pripažinti kaltais buvęs šios įtaigos vadovas Narimantas Markevičius ir dar trys gydytojai. Iš viso jiems skirtų baudų suma siekė 85 tūkst. eurų.

Kaip rašė „Vakaro žinios", pernai kovą kraujagyslių chirurgui N.Markevičiui skirta apie 48 tūkst. eurų bauda, į ją įskaitytas nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti 1900 eurų. Jis nuteistas už 13 nusikalstamos veikos epizodų 2021 m. rugsėjį - gruodį, kai reikalavo ir priėmė kyšius iš pacientų už operacijų atlikimą. Dažniausiai kyšių sumos siekė 100-300 eurų.

Kaip nurodyta baudžiamajame įsakyme, chirurgas daliai pacientų nurodė, kad papildomai susimokėjus panaudos geresnę operacinę įrangą, kuri nėra apmokama valstybės lėšomis, o kiti žmonės pinigus davė, nes norėjo atsidėkoti.

Pasiūlė naikinti licenciją

N.Markevičius iš ligoninės vadovo pareigų pasitraukė 2022 m. pradžioje, kai kilo korupcijos skandalas. Po teismo įsakymo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, siūlydamas spręsti klausimą dėl N.Markevičiaus medicinos praktikos licencijos sustabdymo ar panaikinimo. Akreditavimo tarnyba buvo priėmusi sprendimą tai padaryti.

Šį ikiteisminį tyrimą pradėjo STT Pranešimų nagrinėjimo skyrius 2021 m. rudenį, kai gavo paciento pareiškimą apie reikalaujamą kyšį. Įtarimai buvo pareikšti ligoninės buvusiam vadovui bei dar septyniems gydytojams. Nustatyta, kad kyšių sumos siekė nuo 100 iki 400 eurų.

- Kodėl gydytojai vis dar kyšininkauja? - „Vakaro žinios" pasiteiravo Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės, gydytojos odontologės Auristidos Gerliakienės.

- Galima sakyti, kad tai ko nesumoka valstybė, kompensuoja visuomenė. Gydytojų kyšio ėmimo procesas yra labai stipriai demonizuojamas pridengiant priežastis, kurios ir suteikia precedentus juos imti. Galima teisti medikus ir kalbėti apie amoralumą, bet kur valdžios atsakomybė?

Štai ką tik viceministras labai nuoširdžiai aiškino, kad negali ministerija kištis į algų mokėjimo procedūras, nes tai gydymo įstaigų vidaus reikalai. Tai vertinu kaip veidmainišką pasakymą - kas, jei ne ministerija gali kelti sveikatos paslaugų įkainių skaičiavimą.

Pavyzdžiui, gaminant stalą įskaičiuojamos visos sąnaudos. O pas mus į paslaugos kainą įeina tik tai, ką nurodo Ligonių kasos. Įkainiai turi būti adekvatūs, kaip skaičiuojami kitose ūkio šakose. Pavyzdžiui, skiepas į namus kainuoja du eurus. Bet jis internetu nenukeliaus. Reikia siųsti žmogų, kuris tam turi skirti laiką, važiuoti savo ar visuomeniniu transportu. Tai negali kainuoti du eurus.

Negali funkcionuoti sistema, kuri nuolat jaučia deficitą. Jei įmonė dirba nuostolingai, jai skelbiamas bankrotas. Sveikatos sistemai jis neskelbiamas, nes kaip gali būti, kad neveiktų sistema?

Beje, palyginkime gydytojų ir Kauno savivaldybės kyšio atvejus, pažiūrėkime, kokios skirtos bausmės. Kodėl tokie dvigubi standartai? Kodėl medikams vienokios taisyklės, nors vyriausybės lygiu atsisako jiems sukurti normalias darbo sąlygas, kaip priklauso finansuoti sveikatos apsaugos sistemą? Valstybė pati savo įsipareigojimų nesilaiko.

- Lyg ir teisinate kyšininkaujančius kolegas?

- Pačioje sistemoje negali būti nemoralių dalykų, bet pats santykis valstybės su sveikatos sistemos darbuotojais amoralus. Suprantu, kad norisi kaltis prie kryžiaus medikus, bet reikia pasidžiaugti, kad jie dar iš viso dirba, nes greitai situacija labai stipriai keisis. Mes jau neprikviečiame dirbti slaugytojų. Tokiomis sąlygomis daugybė jaunų medikų emigruos, o dar vyresnės kartos gydytojai tiesiog išeis į pensiją. Tuomet galėsime medikus kaltinti, kuo tik nori, bet jų tiesiog nebeliks.

Darbo krūviai - neadekvatūs, specialistai perdega, patiria nuolatinį stresą, depresuoja ir net priima neadekvačius sprendimus. Pagrindinė priežastis - lėtinis resursų trūkumas. Jis niekaip nesprendžiamas.

- Manote, kad kyšių medikai nebeimtų, jeigu būtų tinkamas finansavimas ir geros algos?

- Jei operuojantis gydytojas per dieną užsidirbtų mažiausiai 300 eurų, tai per mėnesį susidarytų apie 6000 eurų atlyginimas į rankas. Tuomet galima būtų sakyti, kad imti kyšį yra amoralu ir galima taikyti sankcijas. Bet kai gauni 1500 ar 2000 eurų, o slaugytoja gauna 800 eurų į rankas, o atlyginimą padidina 20 eurų? Tai apie ką mes kalbame?

- Ministras Arūnas Dulkys yra įspėjęs, kad kiekvienas kyšį paėmęs medikas rizikuoja ir licencijos praradimu, o išimčių niekam nebus. Teisingai?

- Tegu atiminėja licencijas - mes juk turime medikų „perteklių". Net nežinau, kaip komentuoti, tai iš absurdo pasaulio. Tie žmonės, kurie rašo teisės aktus, kuriuose numato sankcijas, gyvena paraleliniame pasaulyje. Jie visai nesigaudo, kur ir kaip gyvena žmonės, kokie medikų ir pacientų, kokie sistemos poreikiai. Gali būti krachas, tad niekam nelinkiu sirgti.