Už skaudžią psichologinę traumą šeimai – keli tūkstančiai eurų

Tenkino iš dalies

Kaunietė Evelina Geležiūnienė prieš kelerius metus buvo kaltinama dėl smurto prieš savo mažametį sūnų, tačiau Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) galutinai apsigynė. Po to buvo pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo 35 metų moteriai ir jos vaikams. Vilniaus miesto apylinkės teismas šios savaitės pradžioje jį tenkino iš dalies.

Teisėja Aistė Petrevičienė nusprendė priteisti E.Geležiūnienei iš valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, Kauno apskrities policijos ir Teisingumo ministerijos, 1600 eurų turtinės žalos, 3000 ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ir dėl laikinai nutrauktų šeimos ryšių. Be to, priteista 750 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Kaunietės sūnui iš valstybės priteista 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl laikinai nutrauktų šeimos ryšių.

Pavesta Teisingumo ministerijai priteistą sumą išmokėti iš jos valdomų valstybės biudžeto asignavimų. Sprendimas dar gali būti skundžiamas.

Ne visi tėvai atlaiko

„Vakaro žinioms" E.Geležiūnienė pastebėjo: „Norėjosi, kad daugiau įvertintų žalą. Buvome pateikę ieškinį ir dėl kitų vaikų, kurie negalėjo bendrauti su broliu. Mūsų nuomone, mažoka suma. Kai žmogus nėra to išgyvenęs, gali atrodyti ir kitaip. Tačiau iš esmės - svarbiausia, kad teismas nusprendė, jog buvo padaryta žala."

Pasak jos, sūnus prisimena traumą palikusį įvykį ir kalba apie tai, bet laikas viską dėlioja į savo vietas: „Šeima mums padėjo atlaikyti tą „mėsmalę". Mūsų tarpusavio santykiai dar labiau sustiprėjo."

Neteisingai apkaltintos daugiavaikės motinos nuomone, vaiko teisių gynėjai elgiasi per daug drastiškai, jiems reikėtų keisti santykį į tėvus. „Spaudimas labai didelis. Jei įsijungia dar ir prokuratūra, mechanizmas yra galingas. Jį ne visi atlaiko. Štai Vilčinskai pabėgo, viena mama nusižudė. Nenorima išklausyti tėvų pozicijos", - kalbėjo ji.

E.Geležiūnienės advokatas Ruslanas Mazurovas „Vakaro žinioms" komentavo, kad Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad būtina laikytis taikomų prievartos priemonių proporcingumo principo: „Negalima didesnės vertybės pažeisti saugojant mažesnę vertybę."

Jis paaiškino, kad nustatyta turtinė žala - tai dėl baudžiamojo persekiojimo patirtos klientės išlaidos.

Atėmė vaiką dėl mėlynių

Šios istorijos ištakos - 2017 m. spalį. Mažametis buvo nuvestas į darželį. Ant jo kūno pastebėtos iš kažkur atsiradusios mėlynės. Berniuko tėvų niekas nekvietė. Jį išsivežė specialistai. Dėl smurto prieš vaiką pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mažylis apie metus buvo pas laikinuosius globėjus. Mama jį pamatė tik po pusmečio. Kaip skelbta, pats vaikas apie jokį smurtą nekalbėjo, o globėjos vardas jam tapo siaubas.

2020 m. pradžioje Kauno apylinkės teismas E.Geležiūnienę išteisino dėl fizinio skausmo, sistemingo fiziško ir psichiško gniuždymo ir nesunkaus savo mažamečio sūnaus sveikatos sutrikdymo. Tuomet teisėjas pažymėjo, kad kaltinimas rėmėsi tik prielaida, kad niekas be kaltinamosios negalėjo padaryti mažamečiui sužalojimų, byloje nėra patikimų įrodymų, nepagrįstai suabsoliutinamos ekspertizių išvados.

Prokurorė Renata Oželienė siūlė moteriai skirti 1,5 metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant metams. Ji apskundė nuosprendį.

Rėmėsi ir globėjos dienoraščiu

Kauno apygardos teismas 2020 m. pabaigoje apeliacinį skundą tenkino iš dalies - E.Geležiūnienė pripažinta kalta dėl dviejų nusikaltimų. Teisėjų kolegija nustatė, kad ji piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis, sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydama savo mažametį sūnų, žiauriai su juo elgdamasi.

„Aplinkybę, jog mažametis patyrė motinos psichologinį bei fizinį smurtą, netiesiogiai patvirtina laikinosios globėjos parodymai ir jos rašytas dienoraštis apie vaiko elgesį globos metu, taip pat specialistų išvados ir posėdžių metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame mažamečiui konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl E.Geležiūnienės veiksmų - motinystės įgūdžių stokos, jos netinkamo elgesio", - pranešė teismas.

Teisėjų kolegija moteriai paskyrė metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo metams, įpareigodama nuteistąją visu šiuo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata ir juos išlaikyti, sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Tuomet E.Geležiūnienė ironiškai pastebėjo, kad pagal kažkieno dienoraštį galima nuteisti bet ką.

Šioje rezonansinėje byloje 2021 m. birželį tašką padėjo LAT - nuspręsta, kad mama yra nekalta.