3 nuotr.Kai lietuviai šventes švenčia patys, o ne lankosi valdžios renginiuose ar sėdi prie televizorių, tai viskas vyksta daug nuoširdžiau ir linksmiau.
Originaliai Vasario 16-ąją šiemet paminėjo Varėnos „Autoakimirkos" techninių sporto šakų klubas, kurio nariai, pasikvietę savo draugus iš Kauno ir Vilniaus, surengė džipų autožygį „1918 metų Nepriklausomybės akto signatarų Dzūkijoje keliais".
Šio renginio globėjais sutiko būti 1990 metų Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, pirmasis techninių sporto šakų draugijos „Vytis" pirmininkas Algimantas Norvilas ir senas varėniškių autolenktynininkų draugas, dimisijos brigados generolas Česlovas Jezerskas. Visureigiams 120 km trasą parinkęs Ignas Stravinskas paaiškino, kad techniškai ji nebuvo labai sudėtinga, bet driekėsi su mūsų valstybės atkūrimo 1918 m. Vasario 16-osios signatarų Alfonsas Petrulio, Vlado Mirono, Donato Malinausko gyvenimo Dainavos krašte susijusiomis vietomis.
Žygis prasidėjo nuo Marcinkonių kaime esančios bažnyčios, kurioje yra kunigavęs ir daug gerų prisiminimų dėl savo tautinės, kultūrinės, švietėjiškos veiklos palikęs A. Petrulis. Čia, prieš žygio startą, sveikinimo kalbą jo dalyviams pasakė buvęs Lietuvos valstybės vadovas Artūras Paulauskas. Vėliau džipų kolona pajudėjo Alytaus rajono pusėn, kur, kurį laiką važiavę plentu, vėliau pasuko buvusio Varėnos-Alytaus geležinkelio pylimu vedančiu keliu ir taip pasiekė Bukauciškėse esančią koplyčią.
Čia, šalia jos, už kelių šimtų metrų buvusiame dvarelyje, ilgą laiką gyveno signataras, netgi ministeriu pirmininku buvęs V. Mironas. Apie jo ir kitų signatarų veiklą tarpukario laikotarpiu ir apie tragišką šių žmonių likimą žygio dalyviams pasakojo kartu važiavęs istorijos profesorius Tomas Baranauskas.
Žygio dalyviai, uždegę atminimo žvakutes prie Pivašiūnų bažnyčios esančio paminklo A. Petruliui, vėliau pasiekė Trakų rajone esantį Onuškį, kurio bažnyčios šventoriuje ilsisi iš Sibiro parvežti ir čia perlaidoti signataro D. Malinausko palaikai.
Onuškyje, kaip ir viso žygio metu, žvakutės buvo uždegtos ant šalia kelio buvusių Lietuvos partizanų atminimo vietų. Babriškėse aplankyta 1920 m. Steigiamojo Seimo nario, Lietuvos karininko Antano Matulaičio žuvimo vieta, prisimintos kovos su lenkais, virš Varėnos geležinkelio stoties nukautas pirmasis mūsų karo lakūnas Juozas Kumpis.
Savo žygį pabaigę Senojoje Varėnoje, jo dalyviai aplankė Lietuvos karių ir partizanų kapus, o po to dalyvavo šventinėse mišiose S. Varėnos Šv. archangelo Mykolo bažnyčioje, kurias Vasario 16-osios proga aukojo kunigas Pranciškus Čivilis.
