1 nuotr.Pajudėjo buvusios šalies vyriausiosios epidemiologės Loretos Ašoklienės, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriaus Edvino Ašoklio, judviejų sūnaus ir vieno poliklinikos darbuotojo byla dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų. Advokatui nepavyko nušalinti prokurorų.
Įžvelgė prokuroro šališkumą
Panevėžio apygardos teismas vakar paskelbė, kad netenkino buvusios šalies vyriausiosios epidemiologės byloje pareikštų nušalinimų Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorams Mantui Jurkėnui ir Ramūnui Pačebutui. Juos praėjusiame teismo posėdyje prašė nušalinti E.Ašoklio gynėjas.
Advokato teigimu, bylą kuruojantis prokuroras M.Jurkėnas pareiškime spaudai apie jo ginamojo galimai padarytus nusikaltimus pavartojo tam tikrus žodžius ir frazes, kurie rodo šališkumą ir išankstinį nusistatymą.
R.Pačebutui nušalinimas pareikštas dėl to, kad jis atmetė L.Ašoklienės skundą dėl M.Jurkėno pasisakymų. Advokatas nurodė, kad toks sprendimas apskųstas Generalinei prokuratūrai.
Spjovė į karantino ribojimus?
Kaip rašė „Vakaro žinios", Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad 2020 m. gruodį, kai Lietuvoje dėl pandemijos paskelbto karantino metu buvo ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, Utenos PSPC vadovas E.Ašoklis, susitaręs su savo žmona, galimai jai pagamino šios poliklinikos darbo pažymėjimą, nors L.Ašoklienė ten nedirbo. Manoma, kad dokumentas buvo pagamintas dėl to, jog ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti pas sutuoktinį. Moteriai pareikšti kaltinimai dėl disponavimo suklastotu dokumentu.
M.Jurkėnas yra viešai pastebėjęs: „Pažymėtina, kad L.Ašoklienė, kaip niekas kitas, puikiai žinojo apie pandemijos keliamas grėsmes ir karantino priemones, tarp jų - ir draudimą vykti iš vienos savivaldybės į kitą be pateisinamos priežasties. Todėl tokiame kontekste bandymas klastojant dokumentus apeiti pandeminius ribojimus - itin ciniškas."
Pandemijos metu buvo cituojama tuometinė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento skyriaus vedėja L.Ašoklienė: „Turime prisidėti tuo, ko šiuo metu labiausiai reikia - susitelkimu, griežtu izoliavimosi sąlygų ir kitų skelbiamų rekomendacijų laikymusi." Ji iš savo pareigų daugeliui netikėtai pasitraukė pernai rugpjūtį.
Buvusios vyriausiosios epidemiologės vyras kaltinamas ir tuo, kad 2020-2021 m. galimai susitarė su pavaldiniu A.T. dėl savo sūnaus automobilių remonto už Utenos PSPC lėšas, dokumentuose nurodant, kad buvo remontuojami tarnybiniai automobiliai. Be to, prokurorai mano, kad į E.Ašoklio sūnaus automobilius pilti degalai, už kuriuos taip pat galimai apmokėjo gydymo įstaiga. Kaip įtariama, šis galimai naudojosi poliklinikos degalų pirkimo kortele.
Pasak prokuroro, dėl E.Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir SAM.
Nurodė specifinį statusą
Teismas nusprendė, kad specifinis prokuroro statusas suteikia jam pareigą rinkti įrodymus bei spręsti, ar jų pakanka kaltinamajam aktui surašyti ir bylą perduoti teismui.
„Tik įsitikinęs, kad tokių įrodymų pakanka, prokuroras perduoda bylą teismui ir palaiko valstybinį kaltinimą. Tai lemia tam tikrą prokuroro suinteresuotumą procesu ir jo pareigą įrodyti kaltinamojo kaltę. Todėl prokuroras gali laisviau interpretuoti bylos duomenis ir pasisakyti dėl jų įskaitant ir dėl kaltę patvirtinančių, prokuroro įsitikinimu, byloje surinktų įrodymų", - nurodė teisėjas Valdas Meidus.
Byla pradėta nagrinėti iš esmės. Prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą. Utenos PSPC darbuotojas savo kaltę pripažįsta iš dalies, o kiti kaltinamieji ją visiškai neigia.
