4 nuotr.Tarp sostinės Karoliniškių ir Lazdynų mikrorajonų esančiame Pasakų parke nuo 2019 metų veikia meninė-pažintinė instaliacija. Ji leidžia susipažinti su Lietuvos istorija, legendomis ir svarbiomis asmenybėmis. Idėja labai graži, bet yra keletas nesmagių „bet".
Kadangi instaliacija įrengta viešojoje erdvėje, labai tikėtina, kad už jos įrengimą bei eksploataciją moka savivaldybė. Arba, tiksliau, visi vilniečiai, nes būtent jų sumokami mokesčiai tą biudžetą ir pildo. Taip pat tikėtina, kad projektą realizavus jį turėjo patikrinti ir įvertinti kokia nors komisija. Bent jau taip paprastai yra daroma.
Neseniai lankantis Pasakų parke į akis krito keli momentai. Pirmiausia, neveikė prie įėjimo lankytojus iki šiol pasitikdavusi Gedimino instaliacija. Gal kažkas perdegė, gal tokia taupymo politika, bet neveikė...
Nors prie visų instaliacijų turėtų būti jas paaiškinantys stendukai, prie mago Jono Tvardausko tokio neradau. O ir pačią dėmę po kojomis atpažinau tik todėl, kad buvau apie ją skaitęs. Tiesiog užsukę pasivaikščioti, greičiausiai, į ją net nebūtų atkreipę dėmesio.
Taip pat tik todėl, kad domėjausi, kitoje vietoje esančiose išplaukusiose linijose atpažinau Vilniaus herbą ir jame pavaizduotą šv.Kristoforą. Keista, nes likusios matytos instaliacijos (išskyrus magą) buvo ryškios ir aiškios.
Visgi labiausiai „pradžiugino" šv.Kazimiero instaliacija. Nežinau, kas taip sugalvojo, bet Lietuvos globėjas, kuriuo kampu bežiūrėtum, romiai žvelgė į... šiukšliadėžę. Ir, kaip suprantu, tai neužkliuvo nei komisijai, nei parką prižiūrintiems asmenims.
Kita vertus, prisiminus Remigijaus Šimašiaus vadovaujamos sostinės savivaldybės požiūrį į Lietuvos istoriją bei kultūrą, „chaltūra" Pasakų parke neturėtų stebinti...
