Viltis praturtėti: kur dėti II pakopos pensijų fondų pinigus, jei juos atgautume?

Pakeliauti, nusipirkti nenaują automobilį, suremontuoti būstą, padovanoti pinigus vaikams, anūkams ir t.t. Aišku, už tiek pinigų buto, kurį galėtum nuomoti, nenusipirksi. Nebent sukiužusią trobelę. Tačiau ar tokios sumos pakaktų pradėti verslą? Tai yra, pinigus įdarbinti ir gauti papildomų lėšų?

Klausiame verslių ir ne biednų žmonių nuomonės.

Pirkite žemę

Turtingiausių Lietuvos 500-uke įrašytas Kupiškio rajono ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas ALEKSANDRAVIČIUS:

„Kur investuoti? Į žemę! Amžiną vertybę! Nesudegs, nepavogs ir jos kaina tik didės. Lietuvoje šiandien įvairiuose rajonuose, regionuose hektaro kaina ir 5000 eurų ir 7000, ir 10 000, ir 12 000, ir net 15 000 eurų. Bet Vakaruose, pavyzdžiui, Vokietijoje hektaras žemės kainuoja ir 40 000, ir 50 000 eurų, o Bavarijos žemėje hektaras kainuoja ir 90 000 eurų.

Tai reiškia, kad po truputį, po truputį ir pas mus ateis tie laikai, nes ir dabar akivaizdžiai matosi, kad Lietuvos žmonės, kurie turi atliekamų pinigų, didelių pinigų, tiesiog konkuruoja su ūkininkais iš jų atimdami šitas žemes. Ne tiesiogiai atima, bet per kainą, nes sumoka žemės savininkui brangiau. Juk nebūtina patiems žemę dirbti. Nusipirkai, išnuomavai ūkininkui ir gausi kasmet pinigėlius už nuomą ir dar po truputį didės žemės kaina, todėl tų pinigų niekada neprarasi.

Ar verta pirkti žemę bendrai, su giminėmis ar draugais susidėjus pinigus? Atleiskite, jeigu tai atleidžiama, bet ar jūs matėte, kad lietuvis su lietuviu susitartų? Tai kosminis variantas yra! Čia mūsų kraujyje įaugę nesitarti, nesusidėti, o jei susidėjome, tai mes iškart susipykstame, susiėdame ir stengiamės tada nepažinti vieni kitų šimtmečiais.

Ar verta pirkti sklypą sodų bendrijoje? Na, viską galima padaryti - ir kolektyvinį sodą nusipirkti, bet reikia iš to turėti naudos. Nežinau, ką su tuo sodu galima daryti, gal jei žemės daugiau yra, galima šiltnamyje daržoves, gėles auginti. Jei žmogus dar turi sveikatos, turi laiko ir noro, tai tegul perka tą sodą. Bet jeigu jau nėra sveikatos, bet dar yra atliekamų pinigų, tada jau reikia galvoti, kaip pačiam nedirbant įdarbinti pinigus."

Verslūs žinos ką daryti

Verslininkas, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys Gintaris STOŠKUS nemato nieko blogo, jei žmogus, gavęs pinigų iš II pakopos pensijų fondo, kokį daiktą sau, pavyzdžiui, naują televizorių, nusipirks. Tai žmogaus pinigai, todėl tegul su jais daro, kaip nori.

„O jei žmogus jau užsiima kažkokiu verslu, gali tuos pinigus į savo verslą investuoti. Gali ir į naują verslą investuoti: remontuoti automobilius, gali kemperį įsigyti ir nuomoti, ir t.t. Gali ir savo namuose kažką gaminti, kažką kepti ar siūti.

Jeigu žmogus 10 000 eurų turėtų, tai yra nemaži pinigai, atlyginimų tokių regionuose nėra. Tuos pinigus galima panaudoti labai tikslingai ir problemos čia jokios nėra. Tas, kuris yra verslus, toliau vystys savo ankstesnį verslą ar turės pinigų verslą pradėti. Yra pas mus padarytos vietos, kur žmonės pardavinėja savo gaminius, pagamintus namuose. Tai ir įvairi konservuota produkcija, pavyzdžiui, raugintos ar marinuotos daržovės ir t.t. Būna, kad žmonės pardavinėja megztus gaminius - vilnones kojines, pirštines, kas yra deficitas. Pas mus Jurbarke yra vieta, kur kiekvieną dieną kas nors atneša ką nors parduoti. Tai tokiems žmonėms, jei jie galėtų pasiimti iš II pakopos fondų dalį pinigų, tikrai būtų didelė finansinė parama", - svarsto G.Stoškus.

Svarbiausia investicija - sveikata

Seimo narys, milijonierius Valdemaras VALKIŪNAS tvirtina, kad kam jau kam, bet svarbiausia pinigų nepagailėti sveikatai. Tad jei yra ligos, pinigai iš pensijų fondo gali pasitarnauti sveikatai pagerinti. Gal dantis susitaisyti ar įsistatyti, gal į sanatoriją nuvažiuoti ar tam tikrą sveikatos gerinimo kursą atlikti.

„Pirmoje eilėje - sveikata, nes jei nebus sveikatos, tai po kelių mėnesių ir ką rodo naujai nusipirktas televizorius, nematysi. Sveikatos tyrimai, aišku, kainuoja, kai kurie - ir apie 200 eurų, bet būtina juos atlikti, nelaukti eilėse, kol galėsi tyrimus atlikti nemokamai, nes vėžys ar kitos bjaurios ligos nelauks, kol eilė valdiškoje poliklinikoje ateis", - sako V.Valkiūnas.

O ar galima su 5000 ar 10 000 eurų pradėti verslą? „Verslą visada įmanoma pradėti! Taip sakant, ir milijardieriai pradėjo nuo mažų dalykų. Ir aš nuo garažo pradėjau. Galima nusipirkti garažiuką, pradėti jame kažką meistrauti, vežioti kažkokias prekes deficitines. Svarbu, kad būtų sandėliukas ar garažas, kur prekes pasidėti ir pasilikti sau kiek pinigų apyvartinėms lėšoms. Nereikia iškart sukti į kažkokį milijardierių, turtuolių traukinį. Ambicijos turi būti pamatuotos. Ambicijos, taip sakant emocijos neturi peržengti racionalumo ribų.

Vilčių yra, kad žmogus užsuks verslą, iškart paėmęs iš II pakopos pensijų fondo didesnę pinigų sumą. O likusi fonde suma turi būti grąžinta per 10 metų ir išmokėta atitinkamomis proporcijomis kiekvieną mėnesį. O ne taip, kad vaikai ir anūkai lauktų pensininko mirties", - atsakė Seimo milijonierius.

Tortams kepti didelių investicijų nereikia

Seimo nario, praeityje stambaus ūkininko Valiaus ĄŽUOLO šeima taip pat valdo milijoninį turtą. V.Ąžuolas nė kiek neabejoja, jog verslą galima pradėti turint 5000-10 000 eurų:

„Aišku galima. Pavyzdžiui, žmogus gali užsiimti individualia veikla, kai pats kažką kuria, kažką daro. Tarkime, pavyzdys - šakočių kepimas, bandelių, pyragaičių visokių, vieno kąsnio sumuštinių gamyba.

Pas mus netgi kaime yra tokių žmonių, kurie tortukus kepa, vieno kąsnio sumuštinius daro, dar kažką. Tokiam verslui pradėti 5000-10 000 eurų užtektų. Galima ir keliems jungtis. Sakykime, vienas kaimynas augina daržoves savo keliuose hektaruose, o kitas kaimynas medaus turi, dar kažką. Jie susikooperuoja į vieną ir pardavinėja savo prekes. Tokių pavyzdžių tikrai yra daug ir juos reikėtų tik skatinti.

Kitas klausimas - ar pavyks Seime pasiekti, kad žmonės galėtų išsiimti iš II pakopos didesnę pinigų sumą. Ką aš girdžiu iš valdančiųjų, tai visą laiką valdantieji priešinosi, sakė, kad neleis atsiimti daugiau pinigų, nes fondams tai nepatinka, jie nori gauti pinigus už administravimą, netgi tada, kai „pragroja" žmonių pinigus.

Bet dabar aš galvoju, kad valdantieji padarys labai gudrų žingsnį. Leis išsiimti pinigus, bet prirašys visokių sąlygų. Na, pavyzdžiui, jei susergi onkologine liga, tada jau galima išsiimti. O jei nesusirgai, tai ne. Jeigu pridės tokių sąlygų, tada gausis realiai tas pats, kas yra ir dabar. Žmogus turės eiti į teismą, kad teismas leistų išsiimti savo pinigus. Nors tokios šalys kaip Estija, dar kitos seniai leido išsiimti, nes tai yra paties žmogaus pinigai ir pats žmogus tegul sprendžia, ką su tais pinigais daryti.

Į mane, kaip į Seimo narį, dažnai kreipiasi žmonės. Sako - kas man prie pensijos 15 eurų, jeigu net nepajusiu tų 15 eurų. Man sveikatai šiandien reikia pinigų."