V.Katunskytės dainą nutraukė mirtis

„Dėkojame jums už meilę", - skelbė afišos su dainininkės nuotraukomis. Na, o trečiadienį išgirdę skaudžią žinią apie netektį, padėkos estafetę perėmė prisiekę dainininkės klausytojai įvairiuose Lietuvos kampeliuose, ėmę dėkoti jai už dovanotą džiaugsmą.

„Gyvensiu kol dainuosiu", - yra sakiusi publikos numylėtinė. Tiesa, pastaraisiais metais dainininkės sveikata ėmė šlyti, scenoje dainuodavo sėdomis, ramindamasi tuo, kad žmonės ateina ne pasižiūrėti į ją, bet pasiklausyti jos dainų. Jos balse, visuomet skleidusiame gerą nuotaiką, radosi liūdnesnių pustonių. Vienoje televizijos laidoje Vitalija apmaudavo ne tik dėl maudžiančio stuburo ir tirpstančių kojų, bet ir dėl kylančių kainų, mąžtančios publikos ir prastėjančios finansinės padėties. Pandemija padarė savo. Tačiau net neturėdama priežasčių optimizmui, vis dėlto rado kuo pasidžiaugti: rudenio vaizdu, kuris vėrėsi pro langą... Ragino ir kitus nepasiduoti liūdesiui.

Jos kolega muzikantas Romas Dambrauskas kalbėjo: „Liūdna žinia, kad nebėra tarp mūsų Vitalijos. Iš tikrųjų gana daug ir mano kartos žmonių išeina Amžinybėn, ypač tie, kurie sulaukę brandesnio amžiaus susiduria su sveikatos problemomis. Vitalija sveikatos problemų turėjo daug, pastaruoju metu dainuoti galėjo tik sėdėdama, o dainuoti ji norėjo visą gyvenimą.

Ji buvo tikras scenos žmogus, mėgo būti su draugais ir mylėjo juos didele meile. Kai pamatydavo mane ateinantį, iškart imdavo šypsotis ir aš jausdavau jos siunčiamą šviesą į mane.

Mes, atlikėjai, esame kiek palepinti dėmesiu ir, jeigu kas, tuoj imame skųstis įvairiais negalavimais, o Vitalija buvo ne tokia. Nuo 1993 metų, kai mes pirmą kartą susitikome muzikinėje programoje viename Šiaulių restorane, niekada nemačiau jos susiraukusios ar besiskundžiančios, kaip jai gyventi yra blogai.

Pastaruoju metu tarp kolegų yra nemažai pavydo, nepasitikėjimo... Tarp kolegų nedaug yra žmonių, kaip Vitalija, kurie spinduliuotų tokį linksmumą, tokį nuoširdumą, tokią šviesą. Ji buvo gyvas sidabras. Labai liūdna, kad Vitalijos nebėra".

Daugiau nei 40 metų su estrada draugavusios moters repertuaro pagrindą sudarė publikos numylėti šlageriai. „Kodėl taip greitai rieda laiko ratai,/Kodėl negalim sustabdyt žirgų,/ Kodėl taip greitai bėga mūsų metai..." - dainavo ir dainavo V.Katunskytė Sigito Adeikio dainą „Pražydo sodai". Šios ir kitų pamėgtų dainų („Aš moteris", „Tau meluoti negaliu", „Balta lelija") tekstai buvo nesudėtingi, kaip ir didumos populiarios muzikos atlikėjų, tačiau Vitalijos dainavimo maniera skyrėsi nuo šių dienų žvaigždučių nutaisytų katyčių murkimo. V.Katunskytė dainavo pilna krūtine, ir, regis, pati linksminosi, linksmindama kitus. 2020 metais jos šmaikšti daina „Robinzonas" net buvo susilaukusi lygių teisių aktyvistų nemalonės, įžvelgus joje rasistinių akcentų, tačiau peticija didesnio internautų palaikymo nesulaukė. Dainuojamų tekstų lengvumą kompensuodavo dainininkės charizma, jos balsas, vitališkumas, šiltas bendravimas su publika ir, neabejotinai, humoro jausmas, kurį ji greičiausiai bus paveldėjusi iš savo tėvelio, patarusio mokytis ne taip trokštamos aktorystės, kuri negarantuoja pragyvenimo, o dainavimo, nes blogiausiu atveju ji galėsianti pelnyti duonos kąsnį dainuodama prie bažnyčių...

Šiandien atrodo, kad išėjus Vitalijai, Palanga, kurios kavinėse ji dainuodavo kas vasarą, neteks magiško akcento. Juk kai kurie jos talento gerbėjai net atostogas prisiderindavo prie dainininkės darbotvarkės, stengdamiesi atsidurti pajūryje būtent tuo metu, kai jos balsas skambėdavo J.Basanavičiaus gatvėje. „Bučiniai Jums ir šilčiausi mano didelio glėbio linkėjimai!"- sakydavo jiems Vitalija.

2005 m. estrados primadona V.Katunskytė buvo vainikuota šlagerių karalienės titulu, tačiau ji visuomet teigė esanti žmogus be karūnos. V.Katunskytė gimė 1955 m. spalio 6 dieną Šiauliuose. Tuometėje Šiaulių konservatorijoje baigė chorinį dirigavimą. Muzikinę karjerą pradėjo dainuodama restoranuose ir svajodama kada nors pakliūti į didžiąją sceną, kurioje buvo įsitvirtinę Stasys Povilaitis, Simonas Donskovas, Janina Miščiukaitė. Ji buvo įsitikinusi, kad didžiausia kliūtis buvo jos antsvoris; su šita problema estrados solistė kovojo visą gyvenimą, net buvo pasiryžusi skrandžio mažinimo operacijai. Kartą viešai pasakojo, esą jei surinktų visus pinigus, kuriuos dėl antsvorio ji išleidusi ekstrasensams, daktarams, masažistams ir preparatams, išeitų solidi suma, už kurią galėtum įpirkti naują automobilį.

Per savo gyvenimą dainininkė buvo dusyk ištekėjusi ir dusyk išsiskyrusi. Pirmoje santuokoje susilaukė sūnaus, antroje - dukters Monikos, su kuria kartais pasirodydavo ir scenoje. Jau ne vieni metai, kai dukra išvykusi iš Lietuvos ir gyvena Londone. V.Katunskytės svetimi kraštai neviliojo, tiek metų gyvenusi Lietuvoje, čia ir norėjo užbaigti savo gyvenimą.

Kažkur teko skaityti apie šlagerių karalienės nuogąstavimą žiūrėti į ateitį, nes ką ji pagalvojanti, taip dažniausiai ir nutinka. Galimas daiktas, jos frazė „gyvensiu, kol dainuosiu" irgi buvo pranašiškai nukreipta į ateitį. Nutrūko daina, baigėsi ir dainininkės gyvenimas.