Vaistų rijimas Lietuvoje skatinamas

Vaistinė nėra eilinė parduotuvė, nes čia prekiaujama specifinėmis prekėmis, kurios tiesiogiai veikia žmogaus sveikatą. Net paprasčiausias nereceptinis medikamentas, jeigu jis mūsų organizmui nebūtinas, geriausiu atveju gali tapti tik veltui išleistais pinigais. O blogiausiu atveju - be reikalo apkrauti kepenis, sukelti alergijas ir t.t. Tačiau vaistinių tinklai, kaip ir visi prekybos tinklai, siekia pelno. Ar visada etiškai? Anoniminė vaistinių darbuotojų apklausa parodė, jog vaistininkai įsiūlo pirkėjams ir jiems nebūtinų prekių. Ir tai vyksta dėl to, jog daugiau prekių parduodantys vaistininkai yra labiau vertinami savo darbdavių. Gauna priedus prie atlyginimų, garantuojamas geresnis kasmetinių atostogų grafikas bei taikomos kitokios lengvatos.

Tai pripažino 36 proc. apklaustųjų, o dar 49 proc. pripažino tokią skatinimo sistemą iš dalies. Tik 15 proc. visiškai nesutiko, jog darbdaviai juos skatina būtent tokiais būdais. Viena aišku - dauguma apklaustųjų visgi pripažino, kad didesnis vaistų pardavimas yra skatinamas. O ar tie vaistai žmogui išties būtini, jau antraeilis klausimas. Nors, kaip yra viešai teigęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas dr. Tauras Mekas, tokį vaistinių tinklų elgesį turėtų įvertinti Konstitucinis Teismas. Mat Konstitucijos 53 straipsnis teigia, jog „valstybė rūpinasi žmonių sveikata". O koks čia rūpestis, jei žmogaus sveikata bombarduojama visai nebūtinomis tabletėmis? Vien dėl didesnio pelno.

Tampame tablečių užkandžiautojais

Tačiau piliečiai, dėl sveikatos apsaugos reformų vis sunkiau patenkantys pas gydytojus, vis noriau konsultuojasi su vaistininkais, nes vaistinės nuo žmonių nėra užsibarikadavusios. Anot farmacijos specialistų, kai kurie piliečiai jau tapo „vaistų rijikais". Dažnai net nereikia siūlyti, nes pirkėjas pats pasako jį dominantį medikamentą. Dauguma farmacijos specialistų nurodė, kad Lietuvoje neracionalus vaistų vartojimas, taigi ir jų pirkimas yra labai paplitęs arba tiesiog paplitęs. Tuo neabejojo 86 proc. farmacininkų.

O dėl ko mūsų piliečiai taip linkę prisipirkti jiems visai nereikalingų vaistų? 81,2 proc. atvejų dėl to, kad išgirdo ar pamatė to „stebuklingo" medikamento reklamą ir spėjo užsirašyti vaisto pavadinimą. Tarkime, išgirdo, jog preparatas padės numesti svorio, išvalys organizmą, atjaunins ir t.t. Iš tų neracionaliųjų 71,8 proc. pirkėjų „galbūt praversiančių" medikamentų prisiperka vien todėl, kad jiems įsigyti nereikia medikų konsultacijų, receptų. 69,4 proc. tų neracionalių pirkėjų perka tik todėl, kad tam maisto papildui, šampūnui ar tabletėms taikomos nuolaidos. Tad, jei žmogus per išpardavimus bei nuolaidas prisiperka dešrų, tai kodėl neprisipirkus ir maisto papildų bei įvairių piliulių?

Daugiau parduosi, daugiau uždirbsi

Tiesa, anoniminė apklausa parodė, kad 56,4 proc. neracionalių pirkimų įtakoja ir vaistinių darbuotojai. Spaudžiami savo darbdavių. Ar teko kada nors girdėti, jog vaistininkė kam nors pasakytų, kad to papildo pirkti tikrai neapsimoka? Kad, nors reklama žada, papildas išdilusio kojos sąnario vis vien neataugins. Nors žmogus suvartotų šio papildo ir kelis kilogramus. Ne, vaistininkai pirkėjams neprieštarauja. Jei nori pirkti - tavo valia. O kam prarasti pirkėją, mokantį pinigus? Juk vaistininkų nauda darbdaviui vertinama ir pagal tai, kiek prekių parduota viename čekyje. Tad ne veltui atėjus nusipirkti binto, vaistininkė kartais įsiūlo ir kokį nors atpigintą tepalą nuo uodų. Kai darbdaviai vertina pas juos dirbančių sveikatos specialistų darbą, apskaičiuoja ir kiek pirkėjų panaudojo lojalumo korteles, kiek parduota nuosavų prekės ženklų prekių. Mat, priklausomai nuo šių kriterijų, apskaičiuojami ir vaistinių darbuotojų atlyginimų priedai ar lengvatos.

Natūralu, jog priedas prie atlyginimo yra vienas iš didžiausių stimulų įsiūlyti pirkėjui ir nebūtinus medikamentus. Mat vaistininkų atlyginimai, priklausomai nuo geografinės vietos, gali skirtis ir 50 proc. Kad ir kaip būtų keista, kauniečiai vaistininkai gauna vienus mažiausių atlyginimų. O šiaip, „Sodros" duomenimis, iš visų vaistinių tinklų didžiausius atlyginimus moka „Camelia" tinklas. Pernai gruodį čia vidutinis atlyginimas prieš mokesčius siekė 2 196,58 Eur.

Anksčiau, kaip ne kartą nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvoje buvo fiksuojami, o gal ir dabar pasitaiko atvejai, kai farmacijos firmos įvairiomis turistinėmis kelionėmis, seminarais, vaišėmis ar kitaip finansiškai papirkinėjo gydymo įstaigas ar konkrečius medikus, kad išrašinėtų būtent šių firmų vaistus. Gydytojų kabinetuose netgi palikdavo receptų paruoštukus. Tačiau, kaip anonimiškai pasakojo vaistinių darbuotojai, tokio tiesioginio, brutalaus farmacinių firmų propaguojamo papirkinėjimo vaistinėse nepasitaiko.

Riba tarp etikos ir pelno

Tad patys vaistininkai pripažįsta, kad įsiūlo žmonėms ir jiems nebūtinų medikamentų. Ar tai nėra skandalas? O kai žadama, jog papildas garantuos vešlius plaukus žmogui, kuris genetiškai neturi vešlių plaukų, tai jau panašu į šarlatanizmą. Teisininkas, sveikatos teisės specialistas Ramūnas Aušrotas svarstė, jog toks nebūtinų vaistų siūlymas gali būti prasilenkimas su farmacininko etika.

„Čia yra dažna problema ne tik vaistinėse, bet ir privačioje medicinoje, kai pacientui siūlomos perteklinės procedūros, kurios galbūt neduos žmogui jokios klinikinės naudos, bet brangiai kainuos finansiškai, - aiškino R.Aušrotas. - Kai kuriais atvejais, kai vaistinėse siūlomi įvairūs papildai, jau yra ribinė zona tarp reklamos ir medicinos. Tačiau, kai važiuoja sunkvežimis su vaisiais ir užrašyta „Ką tik nuskinta", juk jūs netikite, jog ką tik nuskinta? Sveiko suvokimo reikėtų reikalauti ir iš vaistų pirkėjo. Tačiau bet koks medikamentas yra susijęs su žmogaus sveikata, o tai yra labai jautrus dalykas. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabandė bent receptinius vaistus sukontroliuoti, nes būdavo, kad farmacijos kompanijos šiek tiek „pamaitindavo" vaistines ir tada jos būdavo linkusios siūlyti būtent to gamintojo vaistą. Kitas dalykas - jeigu žmogus pats prašo, ką galėtų vaistininkas rekomenduoti, tai negi vaistininkas sakys, kad jums tikrai nereikia? Jeigu norite, tai ir duosime! Vaistinių verslas yra hibridinis verslas. Jis užtikrina viešą naudą - medikamentų prieinamumą, tačiau, kita vertus, turi siekti pelno."

Komentuoja Lietuvos vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas MINEIKIS:

Spalio 11-ąją bus diskusija Seime. Į ją kviečiame ir darbdavius, ir farmacininkų bendruomenės atstovus. Diskutuosime, kokių priemonių imtis, kad vaistininkams netektų pažeisti neseniai priimto vaistininkų profesinės etikos kodekso. Lietuvoje yra penki pagrindiniai vaistinių tinklai - „Eurovaistinė", „Gintarinė", „Camelia", „Benu" ir „Norfos". Dar yra išlikę ir šiek tiek smulkesnių, pavyzdžiui, bendrovė „Apotheka Pharma". Ar lengva atsispirti darbdavių reikalavimams, jei konkrečioje vaistinėje dirba tik 2-3 darbuotojos ir bijo prarasti darbą? Tiesiogiai niekas darbuotojams negrasina, tik sudarytos tokios sąlygos ar tokia sistema, kuri kartais daro įtaką vaistininko sprendimui.

Tad šioje vietoje mes ir norime išgirsti pačių vaistininkų pasisakymus, surengti Seime diskusiją. Šalies vaistinių tinkluose iš viso dirba apie 3,5 tūkstančio vaistininkų ir apie 900 farmakotechnikų. Apie tai, jog vaistininkai, pardavinėdami prekes, jaučia spaudimą iš savo darbdavių, buvo kalbama ir anksčiau, bet tos kalbos vis nuslūgdavo. Mūsų apklausti vaistininkai nepajus jokio spaudimo, jų iš darbo neatleis, nes apklausa buvo anoniminė, o su darbdaviais kalbėsimės mes, profsąjunga. Ar vaistininkus atakuoja ir konkretūs vaistų gamintojai? Ne, šito apklaustieji nepasakė. Yra tiesiog susidariusi situacija - ar tai sistema, ar tokia aplinka, kad dalis vaistininkų gauna tam tikrą atlygio dalį už tam tikrą veiklą. Bet apie tiesioginį poveikį - kad ateitų iš farmacijos firmų į vaistines ir vaistininkus spaustų, to tikrai negirdėjome.