Žmonių tikėjimas labai nusilpęs

Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriato pasiteiravome: jei uždaroma Telšių kunigų seminarija, nes nebeliko norinčių studijuoti, kokia iš viso yra situacija? Kiek iš viso Lietuvoje maždaug yra parapijų, kiek bažnyčių, kiek kunigų, kiek seminaristų ir ar yra dvasininkų trūkumas?

Sulaukėme atsakymo: „Niekada nebuvo planuota uždaryti Telšių kunigų seminarijos. Nežinome, iš kur gavote tokią informaciją. Šiuo metu Telšių kunigų seminarijoje studijuoja 4 parengiamojo kurso seminaristai".

Pasak prašymą dėl įstaigos uždarymo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikusio aukštosios mokyklos rektoriaus Jono Ačo, dvasininkų mokyklą buvo siūloma uždaryti dar 2021-ųjų rugpjūtį pasibaigus jos veiklos licencijai ir nebesulaukiant pakankamo kiekio besimokančiųjų.

„Pas mus liks tik paruošiamasis kursas, kuriame studentai gali patyrinėti savo pašaukimą ir pasiruošti studijoms. Tam seminarijai akreditacija nereikalinga", - „Eltai" sakė J.Ačas.

- Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo 708 parapijos, 1025 bažnyčios bei koplyčios, įskaitant ir parapines, ir neparapines, bet tik 862 kunigai ir 45 kunigai seminaristai. Ar dvasininkų trūkumas dar labiau padidėjo? - „Vakaro žinios" pasiteiravo Panevėžio vyskupo emerito Jono KAUNECKO.

- Deja, taip. Daug kur kunigai turi net po tris parapijas, tas pats yra ir Panevėžio rajone.

- Kodėl vis mažiau studijuojančių kunigų seminarijose?

- Todėl, kad Lietuvoje žmonių tikėjimas nusilpęs ir nebeatsiranda jaunų žmonių, jaučiančių pašaukimą ar į seminariją stoti, ar į vienuolyną. Ir šeimų, kurios palaimintų tokį pasirinkimą, labai mažai belikę.

Kunigų trūksta ir didmiesčiuose. Pavyzdžiui, ir pas mus katedroje yra tik du kunigai, o laidotuvių daug, daug žmonių prašo aukoti mišias už mirusius, kviečia ligonių aplankyti.

- Kaip išgyvena provincijų kunigai, kai dabar per mišias bažnyčiose kai kur net ir po 10 žmonių nesusirenka? Akivaizdu, kad aukų mažai surenkama.

- Sunkiai, ypač kaimo vietovėse. Net jei kunigas turi tris parapijas, vis tiek per visas tris parapijas surenkama tik po keliolika žmonių mišiose. Kunigų pagrindinis pragyvenimo šaltinis - mišios, kurias aukoti prašo žmonės. Šiokiadieniais kaimo kunigai praktiškai negauna jokių aukų.

- Važinėjant po kelias parapijas, daug išleidžiama kurui. Jį kunigai už savus pinigus perka, ar skiria vyskupija?

- Aišku, už savus.

- Tikinčiųjų bažnyčiose sumažėjo ir dėl emigracijos, ir, kaip sakėte, dėl smukusio tikėjimo. O kodėl tas tikėjimas smuko?

- Visame pasaulyje tikėjimas yra labai smukęs. Daugumai nebereikia Dievo, nes galvojama, kad savo gyvenimą galima sutvarkyti ir be jo. Be to, kaip sakėte, daug iš Lietuvos išvažiavo, kaimuose beveik nebelikę žmonių, kurie galėtų bažnyčią pasiekti, senukai nebeturi jėgų nueiti, o autobusai daug kur nevažinėja. Ir jaunų žmonių, kurie galėtų juos nuvežti, nebeliko.

- Minėjote, kad nebeatsiranda jaunų žmonių su pašaukimu gyvenimą skirti kunigystei. Gal dėl to kaltos ir, pavyzdžiui, labai griežtos taisyklės? Gal reikėtų, pavyzdžiui, celibato atsisakyti?

- Na, pas stačiatikius nėra privalomo celibato, pas liuteronus iš viso nėra celibato, bet ten dvasininkų dar labiau trūksta.

Pašaukimo nebėra, nes praktiškai nebeliko normalių šeimų. Žmonės gyvena susidėję, nesusituokę. Reiškia, gyvena nebesilaikydami Dievo mokymo. Tokioje šeimoje neįmanoma, kad išaugtų pašaukimas, nekalbant apie vienalytes „šeimas".

Sutuoktuvių nepaprastai sumažėję. Dabar kai žmonės tuokiasi, žiūrėk, jau jų vaikai bėgioja paaugę. Reiškia, gyvena nuodėmėje. Tai kaip tokioje aplinkoje išaugs pašaukimas? Neįmanoma.

O kunigų seminarijoje dabar daug laisvesnės sąlygos. Kai aš studijavau, tai iš viso niekada neleisdavo išvažiuoti iš seminarijos net artimųjų aplankyti - tik per Velykų ir Kalėdų atostogas.

O dabar dažnai išleidžia pas gimines, į miestą gali išeiti kiekvieną dieną. O kai aš Kaune studijavau, į miestą išleisdavo tik penktadieniais dviem-trims valandoms.

- Ar seminarijose nedraudžiami pasaulietiški malonumai? Pavyzdžiui, ar galima per televizorių pažiūrėti dominančias futbolo rungtynes?

- Dabar turi televizorius. Galų gale kiekvienas savo kambaryje turi internetą, tai gali per internetą žiūrėti. Niekas ypatingai nekontroliuojama: pasitikima asmenine savikontrole, prievarta netaikoma.

- Pastaruoju metu vis kyla su dvasininkais susiję seksualiniai skandalai. Ar jie labiau išpučiami, ar tiesiog jų smarkiai padaugėjo?

- Nesakyčiau, kad padaugėjo, netgi pamažėjo, bet jie yra nepaprastai išpūsti. Visada būdavo smukusių ar net atsisakančių kunigystės, bet niekas per daug dėmesio nekreipdavo. O dabar net pavienį atvejį taip pagarsina, kad skambėte skamba visur.

Trumpai apie seminarijas

Kadangi seminarijos studijų sistema šiek tiek skirtinga nuo daugelio kitų aukštųjų mokyklų, kursų pavadinimai irgi kiek neįprasti.

Mokslas čia trunka šešerius metus (prieš juos dar yra parengiamieji arba propedeutiniai metai, privalomai įvesti 2003 m. Lietuvos Vyskupų konferencijos sprendimu). Pirmieji dveji metai skirti daugiausia filosofinėms studijoms ir todėl vadinami I ir II filosofijos kursais. Kiti ketveri metai yra teologijos studijų metai ir atitinkamai vadinami I, II, III ir IV teologijos kursais, kas atitinka III, IV, V ir VI mokslo metus seminarijoje.

2020 m. vasarą Lietuvos vyskupai nusprendė reformuoti kunigų ugdymą mūsų krašte. Šio sprendimo pasekmėje Lietuvoje veikusios trys kunigų seminarijos tapo pasiruošimo kunigystei skirtingų etapų formacijos vietomis, kuriose paeiliui kunigystei ruošiasi kandidatai iš visų Lietuvos vyskupijų.

Telšių kunigų seminarijai, kuri nebeturės licencijos, patikėtas propedeutinio kurso auklėtinių ugdymas, Kauno kunigų seminarijoje įgyvendinama mokinystės etapo, paprastai sutampančio su filosofijos studijomis, formacija, o Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje - teologijos studijų (arba panašėjimo į Kristų) etapas.

2022-2023 mokslo metais Telšių vysk. V.Borisevičiaus kunigų seminarijoje propedeutiniame kurse kunigystei ruošėsi 4 auklėtiniai, Kauno kunigų seminarijoje filosofiją studijavo 6 I ir II kurso aliumnai, o Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje teologiją studijavo 21 klierikas.