Žvėrelių gaila. Bet pinigų - labiau

Prabangos prekė

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas vakar pritarė siūlymui uždrausti kailinių žvėrelių fermas. Projekte, kurio viena iš iniciatorių yra būtent šio komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, numatyta, kad kailių fermų draudimas įsigaliotų nuo 2025 m. gruodžio 31 d., o besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas, tiesa, graudžiai juokingo dydžio. Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 Eur už kiekvieną gyvūną, 2025 m. - 2 Eur, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. - 1 Eur.

„Uždraudus ūkiuose (fermose) kailinius žvėrelius auginti, veisti ir žudyti dėl jų kailių, tikėtina, bus sumažinta aplinkos tarša, sutaupyta lėšų invazinių rūšių kontrolei, pagerėtų žmonių, gyvenančių arti kailinių žvėrelių fermų, gyvenimo kokybė, būtų atsižvelgta į visuomenės nuomonę ir tendencijas pasaulyje.

Kailinių žvėrelių auginimo veikla užsiimantys fiziniai ar juridiniai asmenys naudojasi daugeliu mokestinių lengvatų: pelno mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, akcizų mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą. Kailiai, kitaip nei kita žemės ūkio produkcija, yra prabangos prekė, ji realizuojama pasaulinėje rinkoje (importo apribojimai šiai sričiai įtakos nedaro), todėl kyla abejonių dėl lengvatų kailinių žvėrelių augintojams taikymo tikslingumo. Taigi, kailinių žvėrelių auginimu užsiimančių asmenų persiorientavimas į kitas ekonominės veiklos sritis, tikėtina, valstybei būtų finansiškai naudingas dėl galimybės surinkti daugiau mokesčių", - tvirtina projekto iniciatoriai.

ES pinigų neduos

Visiškai kitoks vaizdas vakar buvo Kaimo reikalų komitete, kuris projektui nepritarė. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis posėdžio pradžioje akcentavo, kad iš Europos Komisijos kol kas nėra atsakymo, ar planuojama draudimą įvesti visoje ES, tačiau esą yra gautas neoficialus raštas, kad šis klausimas ES mastu net nebus svarstomas. Todėl fermų uždarymui tikėtis europinių pinigų būtų naivu.

Parlamentaras Andrius Palionis kartu su dviem kolegomis yra registravęs pasiūlymą, kad kompensacijos dydis būtų nustatomas pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių, laikytą paskutiniaisiais metais prieš šio įstatymo paskelbimą Teisės aktų registre, už vieną motininę patelę išmokant 500 Eur dydžio kompensaciją.

„Europoje yra 19 valstybių, kurios yra uždraudusios auginti kailinius žvėrelius. Dešimt valstybių kompensavo verslo prarastas pajamas. Daugumoje minėtų valstybių ši verslo šaka buvo mažareikšmė arba išvis beveik neegzistavo.

Šalyse, kuriose verslas egzistavo, buvo mokamos solidžios kompensacijos. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija 2003 metais uždarinėjo kailinių žvėrelių fermas ir už vieną motininę patelę mokėjo 540 eurų kompensaciją. Airija mokėjo iki 320 eurų, Belgija - 500 eurų, Norvegija - 500 eurų ir dar skyrė lėšų fermoms nugriauti ir utilizuoti. Jeigu kompensacija būtų tokia kaip Didžiojoje Britanijoje, Lietuvos švelniakailių žvėrelių verslui reikėtų sumokėti maždaug 230 mln. eurų", - dėstoma trijų parlamentarų pasiūlyme.

Nepasitiki verslu

Tačiau tokia idėja nepatiko komiteto nariui Sergejui Jovaišai. Anot jo, neaišku, kaip motininės patelės būtų skaičiuojamos. Pasak seimūno, verslininkai išradingi, todėl paaiškės, kad kone kas antras žvėrelis yra motininė patelė, nes niekas tikrindamas esą jų nečiupinės.

Tačiau A.Palionis paaiškino, kad egzistuoja gyvūnų apskaitos sistema. Jis, be kita ko, akcentavo, kad iš viso nereikėtų drausti žvėrelių fermų, bet jei jau norime uždrausti, tai bent jau verslui reikia teisingai kompensuoti.

A.Palionis taip pat siūlo leisti verslui už kompensacijų lėšas atsiskaityti su bankais už paimtas paskolas, tačiau tam prieštarauja Žemės ūkio ministerija - kompensacijos būtų mokamos tik verslui atsiskaičius su kreditoriais. Toks požiūris apstulbino Kaimo reikalų komiteto narį Juozą Baublį, kuriam neaišku, kaip tada sužlugdytas verslas galėtų atiduoti paskolas.

Įžvelgia diskriminaciją

Verslininkai tvirtino, esą sunku suvokti, kodėl bandoma uždrausti vieną gyvulininkystės šaką, nes kailinių žvėrelių verslas niekuo nesiskiria nuo gyvulininkystės ar paukštininkystės. Tik pirmu atveju žvėreliai auginami dėl kailių, o kitais - dėl mėsos, pieno ar kiaušinių.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša pabrėžė, kad visų pirma reikia pasitikrinti, ar didžioji visuomenės dalis nori tokio draudimo. Be to, jo teigimu, žmonės praras ne tik verslą, bet ir turtą: nenaudojamų fermų niekam neparduosi, jei verslas bus uždraustas, todėl valstybė turi išpirkti nenaudojamą turtą ir jį nugriauti, o ne verslas tai daryti už savus pinigus.

STT kritika

STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius trumpai pristatė STT poziciją: projektu nekonkretizuojama, į ką bus atsižvelgiama mokant kompensacijas, jis turės neigiamos reikšmės Konstitucijos ginamiems teisėtiems interesams, susijusiems su asmens ūkinės veiklos laisve, teise laisvai pasirinkti darbą, verslą.

Faktas

Kanadinių audinių Lietuvoje auginama apie 1,5 mln., o šinšilų - apie 44 tūkst. per metus.