Abejoja, ar L.Kasčiūnui pavyks sutelkti opoziciją dėl gynybos finansavimo: jis nėra mesijas

Susodinti opoziciją prie stalo L. Kasčiūnas žadėjo, gavęs pasiūlymą pareigose pakeisti dabartinį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską.

Viena vertus, partijai „Vardan Lietuvos“ vadovaujantis Saulius Skvernelis teigiamai atsiliepė apie patį L. Kasčiūną. Jo teigimu, žmogaus teisių gynėjų radikalu laikomas konservatorius tikrai sugeba ieškoti kompromiso. Tą jis įrodė vadovaudamas NSGK, pažymi parlamentaras. Tačiau, kita vertus, svarsto ekspremjeras, sunku pasakyti, ar pareigas ministerijoje gavęs politikas išliks „adekvatus“. Būtent adekvatumo, pažymi politikas, L. Kasčiūnui gali pritrūkti, nes jis dirbdamas ministerijoje tikrai susidurs su didesniu partijos lyderių spaudimu perimti aštrią retoriką.

„Jis neturėtų pasiduoti rinkiminei konservatorių partijos viršūnės retorikai, kuri skleidžia paniką bei nerimą, kad karas tikrai bus ir kad liko tik vienas neatsakytas klausimas: ar rytoj, ar poryt, ar po dviejų metų. Tai jei ši linija laikysis, mums susėsti bus ypač sunku. Turime vertinti viską objektyviai ir adekvačiai – Lietuva, kaip Aljanso narė, yra saugi“, – sakė S. Skvernelis.

„Karo naratyvas turi pasibaigti. Negerai, kad viena iš partijų – Tėvynės sąjunga – tokį naratyvą pasiėmė rinkiminės kampanijos ašimi: karas rytoj ir tik Tėvynės sąjunga gali apginti Lietuvą nuo karo. Tai yra blogai. Mes kaip valstybė turime daug ką padaryti, turime galėti gintis patys, bet iš to rinkiminės kampanijos daryti nereikia“, – pridūrė politikas.

Tai, kad kritiškai vertina konservatorių lyderių toną kalbant apie Lietuvai kylančias grėsmes neslepia ir socialdemokratas Gintautas Paluckas. Todėl, leidžia suprasti politikas, opozicijoje esantys kairieji tikrai neskubėtų sveikinti naujojo krašto apsaugos ministro, jei šis prabiltų panašiai, kaip apie geopolitinę situaciją kalba šalies diplomatijai vadovaujantis Gabrielius Landsbergis.

„Jei tu matai grėsmes ir jas konstatuoji, tai nėra būtinybės kiekvieną dieną vis rėkauti ir taip į paniką įstumti save ir aplink tave esančius. Tu tiesiog konstatavęs grėsmes turi pasidaryti planą ir žygiuoti“, – sakė politikas.

Tiek S. Skvernelis, tiek G. Paluckas sutaria, kad nei grėsmingai skambantys G. Landsbergio įspėjimai, nei didelis L. Kasčiūno aktyvumas opozicijos neįtikins imtis žingsnių, kuriuos siūlo Vyriausybė.

„Kasčiūnas nėra mesijas ir mūsų po dykumą nereikia vedžioti, kad mes praregėtume ir susitartume. Jau yra susitarimas dėl gynybos – jame yra viskas, ką galima įgyvendinti ir realizuoti. Tegu paima tą susitarimą ir pabando įgyvendinti. O kalbant apie finansavimą – šiems metams šis klausimas yra pilnai išspręstas. O dėl 2025 metų mes turime dar laiko pasitarti ir pagalvoti. Turime laiko susitarti arba nesusitarti. Gali būti, kad po rinkimų bus ir kita Vyriausybė, ir kitas Seimas. Galbūt tada bus sklandesnė galimybės susitarti“, – sakė G. Palucklas.

Ambicingų planų kalbant apie naujų šaltinių gynybos finansavimui paiešką ragino nepuoselėti ir S. Skvernelis. Apskritai, apie naujus ir ypač visų piliečių pinigines paliesti galinčius mokesčius opozicija regis net kalbėti nenori. Panašiai skeptiškai vertinamos kalbos apie visuotinį šaukimą.

„Jei nori visko iš karto: visuotinio šaukimo, specialaus mokesčio – tai to nebus“, – sakė S. Skvernelis.

„Dėl šauktinių tikrai nebus sutarimo. Mes aiškiai pasakėme, kad šauktiniai yra už susitarimo ribos. Jei įsivaizduojama, kad socialdemokratai pakeis nuomonę, kai ateis nebe Anušauskas, o Kasčiūnas? Mums nei vienas, nei kitas nėra nei mielas, nei bjaurus. Aš sakau atvirai, nereikia nei jam, nei mums jokių iliuzijų“, – aiškino G. Paluckas.

Pasak S. Skvernelio, bet jei jau naujasis ministras vis tiek trykš energija grąžinti opoziciją į derybas dėl gynybos finansavimo, kalbėti bus galima nebent apie pelno mokestį.

„Kita vertus, gynybos finansavimo klausimu nereikia žiūrėti tik į opoziciją, esą būtent ji nesutinka. Valdantieji patys nesuranda bendrų vardiklių“, – teigė politikas.

Dėl situacijos valdančiųjų gretose jam antrino ir G. Paluckas. Socialdemokrato teigimu, šiuo metu būtent valdančiųjų stovykloje poreikis susitarti yra didžiausias.

„Dabar koalicijos partneriai, panašu, yra peilius išsitraukę ir pasiruošę visas sąskaitas su L. Kasčiūnu suvesti už visus žmogaus teisių failus“, – teigė G. Paluckas.

Susitarimams gynybos srityje trukdo rinkiminis sezonas

Bet kuriuo atveju, pripažino ekspremjeras, partijoms susitarti dėl ambicingų dalykų gynybos srityje nebus lengva. Todėl veikiausiai politinė konkurencija, o ne bendrų vardiklių paieškos Rusijos keliamos grėsmių akivaizdoje bus dominuojantis politikos tonas Lietuvoje. Politinės jėgos, svarsto S. Skvernelis, vertindamos savo oponentų iniciatyvas saugumo klausiamais, būtinai tikrins, ar šių sprendimų sėkmė neigiamai nepaveiks konkurencijos vidaus politikos bare.

„Todėl ir premjerės dalyvavimas prezidento rinkimuose tikrai neprisideda prie tikslo pasiekti sutarimą. Socdemai remia Nausėdą, kuris taip pat yra kandidatas į prezidentus. Ar tas kandidatas yra suinteresuotas, kad jo oponentė pasiektų susitarimų iki prezidento rinkimų ir galėtų tuo didžiuotis ir girtis. Ar socdemai nepadės Nausėdai, kad tokio susitarimo nebūtų? Čia yra daugybė ėjimų. Bet blogiausia yra tai, kad visa tai kenkia mūsų bendram saugumo interesui. Ir, žinoma, kenkia konservatorių retorika skleidžiant paniką“, – tarsi apgailestaudamas apibendrino S. Skvernelis.

Praėjusią savaitę premjerė I. Šimonytė pateikė prezidentui G. Nausėdai naujo krašto apsaugos ministro kandidatūrą – juo siūloma skirti dabartinį Seimo NSGK pirmininką L. Kasčiūną.

Trečiadienį šalies vadovas susitiko su kandidatu. Po pokalbio G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigė, jog prezidentas priims sprendimus dėl L. Kasčiūno gavęs atitinkamų tarnybų vertinimą.

Primename, kad žinia apie netikėtą dabartinio ministro A. Anušausko atsistatydinimą pasirodė praėjusį penktadienį. Politikui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie jo atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakare patvirtino, kad premjerė I. Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.

Netrukus po šios žinios, šeštadienio rytą A. Anušauskas susitiko su prezidentu G. Nausėda ir pateikė daugiau detalių apie savo sprendimą trauktis. Politikas pripažino iš premjerės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.

Šeštadienio rytą daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.