Advokatas Mažvydas Misiūnas: reikia pirmalaikių rinkimų. Kam?

Nėra aiškios užsienio politikos linijos, nėra vientisos vidaus politikos. Vietoje sprendimų - tarpusavio ginčai, kaltinimai ir chaosas. Tai, bendraudamas su „Vakaro žiniomis", teigė advokatas Mažvydas MISIŪNAS.

Jis įsitikinęs, jog Lietuvai reikia pirmalaikių rinkimų.

- Kodėl manote, jog reikalingi pirmalaikiai rinkimai?

- Šiandien, kai pasitikėjimas institucijomis blėsta, vienintelis tikras autoritetas, kuris dar liko, yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ji yra mūsų Tautos sutartis, mūsų kelrodė žvaigždė. Konstitucija aiškiai pasako: valdžia kyla iš Tautos (Tauta rašoma didžiąja LR Konstitucijoje, parodant, kad Lietuvos žmonėms suteikiama išskirtinė galia Konstitucijoje). Tautai duota pačiai spręsti savo likimą, bet kartu ir atimta. Todėl Tautai turi būti grąžinta teisė iš naujo pasirinkti - be manipuliacijų, be cenzūros, be biurokratinių barjerų.

Dažnai sakoma, kad „vieni rinkimai baigiasi - prasideda kiti". Rinkimai neprasideda tą akimirką, kai pilietis meta biuletenį į balsadėžę, demokratijos esmė ne balsadėžėje, o tame, kas vyksta iki jos: kaip užtikrinamos lygios sąlygos, kaip informuojama visuomenė, ar visos partijos turi vienodą tribūną, ar rinkėjas gauna teisingą, o ne manipuliatyvią informaciją.

Kai biuletenis jau krenta į urną, rinkėjas savo galios jau nebeturi - lieka tik pasekmė. O apie 50 proc. siekęs praeitų rinkimų aktyvumas buvo aiškus signalas, kad sistema su Vyriausiąja rinkimų komisija nebeveikia. Todėl šiandien būtina iš esmės ją atnaujinti, kad ji ne tik formaliai leistų balsuoti, bet ir skatintų žmones dalyvauti rinkimuose kaip sąmoningus valstybės bendrakūrėjus.

Jeigu rinkimuose dalyvauja vos pusė piliečių, tai reiškia, kad pusė Tautos balsų tyli - o tyla demokratijoje yra pavojingiausia būsena. Būtina sukurti teisinius ir organizacinius mechanizmus, kurie atkurtų pasitikėjimą rinkimų procesu ir paskatintų bent 80-90 proc. piliečių dalyvauti sprendžiant valstybės likimą. Tik tada rinkimai taps ne formaliu ritualu, o Tautos valios išraiška, turinčia tikrą moralinį ir teisinį svorį.

Kitu atveju mes ir toliau suksimės tame pačiame politiniame labirinte - matydami ir pradžią, ir pabaigą, bet vis paslysdami ties tuo pačiu posūkiu, kuris mus neša tris dešimtmečius atgal, į praeitį, iš kurios, regis, nieko taip ir neišmokome. Jei ir toliau lėksime užmerktomis akimis, mūsų demokratija virs keistu sadomazochizmu - ne balsavimu, o bandymu užgydyti tą pačią, grėblio paliktą žaizdą kaktoje, vis stebintis, kodėl ji niekaip neužsitraukia.

Kol nesugebėsime pažvelgti į klaidas atmerktomis akimis, skausmas bus mūsų politinė atmintis, o ne į priekį vedanti pamoka. Tie patys pažadai, tie patys nusivylimai, tie patys veidai, tik suknelės ir skverneliai pasikeitė, nors ir skvernelių nebekeičia.

Norint iš to išeiti reikia vieno aiškaus sprendimo: pirmalaikių, lygiateisių rinkimų.

Tai nėra grėsmė, o Konstitucijoje įtvirtintas apsivalymo mechanizmas, leidžiantis Tautai iš naujo rinkti savo atstovus, kai valdžia nebeatspindi visuomenės valios. Tauta suteikia mandatą, Tauta turi teisę jį ir atnaujinti. Lygiateisiai rinkimai - ten, kur gimsta Tautos tikroji valia. Nors kartą per 35 metus turime tokius surengti. Jei rinkimai bus tik formalus procesas, jie nieko neišspręs.

Lygiateisiškumas - tai pagrindinis Konstitucijos reikalavimas, nurodytas 55 straipsnyje. Tai reiškia, kad visos politinės jėgos, partijos ir visuomeniniai judėjimai turi turėti vienodas galimybes pasisakyti, diskutuoti ir būti išgirsti. Ne taip, kaip buvo praeituose rinkimuose.

Turi būti vienodas eterio laikas visoms partijoms, ypač LRT - nacionaliniame kanale, kuris turi pareigą tarnauti Tautai, o ne valdžiai; atviri debatai tarp visų kandidatų, be išimčių ir be „atrankų"; skaidrumas informacijoje, kad piliečiai galėtų matyti, ką kiekvienas kandidatas siūlo, o ne ką apie jį sako jo oponentai; visuomenės įtraukimas į rinkimų stebėjimą, kad būtų užtikrinta, jog rinkimų procesas nebus iškreiptas ar falsifikuotas.

Šiandien rinkimų kovą lemia ne idėjos, o pinigai. Kas turi didesnį biudžetą, tas garsiau girdimas, dažniau rodomas ir dažniau cituojamas. Todėl būtina įtvirtinti aiškų principą: visų kandidatų viešinimas turi būti finansuojamas iš valstybės biudžeto, o ne iš privačių ar juridinių asmenų lėšų. Tai turi būti valstybinės reikšmės sprendimas, nes rinkimai - tai ne verslo varžybos, o Tautos valios išraiška.

- Kaip rodo Lietuvos istorija, jeigu šiandien įvyktų priešlaikiniai rinkimai, greičiausiai juose vėl triumfuotų konservatoriai, kurie jau susibičiuliavo su liberalais ir vardanlietuvininkais. Ar tikrai tai būtų geriau šaliai?

- Naujausios apklausos duomenimis, konservatorių partijos reitingas siekia 11,1 proc., tačiau abu jos lyderiai - Ingrida Šimonytė ir Laurynas Kasčiūnas yra nepalankiausiai vertinamų politikų dešimtuke, atitinkamai su 66 proc. ir 54 proc. nepalankių vertinimų. Akivaizdu, kad politinės partijos be asmeninės atsakomybės tampa administraciniu refleksu, o ne demokratijos išraiška, kas skatina abejones apklausomis.

I.Šimonytė, nors ir pavėluotai, pripažino, kad jos vartota leksika „po 4 metų išsirinksite kitus" buvo netoleruotina. Tai - dalinis brandos ženklas. Bet L.Kasčiūnas po skandalo dėl „nelojalių šaudymo", regis, dar nesuvokė šio demaršo pasekmių. Tas pokalbis tapo tautosakos dalimi ir visas kitos nuomonės elektoratas dar ilgai jam tą primins.

Tačiau esminis klausimas ne čia. Net jei konservatoriai, po lygiateisių rinkimų, vėl laimėtų daugumą - tebūnie. Demokratija nėra apie tai, kas patinka ar nepatinka vienai ar kitai stovyklai. Tai - apie teisę žmonėms pasirinkti be manipuliacijų, be cenzūros ir be „paslėpto" finansavimo.

Šiandien svarbiausia ne prognozuoti nugalėtojus, o išvalyti pačią rinkimų erdvę nuo neteisėtų šešėlių, kurie liko po ankstesnių rinkimų. Reikia reanimuoti pasitikėjimą rinkimais - atgaivinti gyvybę ten, kur demokratija jau pradėjo dusti nuo abejingumo ir manipuliacijų, o tai įmanoma tik grąžinus pilną lygiateisiškumą visoms politinėms jėgoms.

Jeigu po tokio proceso laimės konservatorių idėjos - tebūnie taip. Bet kol kas, stebint dabartinę geopolitinę ir vidinę klotį, viskas rodo priešingai - visuomenė vis labiau šaukiasi naujų politinių judėjimų, kurie nebijo atvirai sakyti tiesos. Ir būtent tai turėtų tapti šių pirmalaikių rinkimų esme.