Advokatė: Remigijaus Žemaitaičio mintys galėjo būti šokiruojančios, bet jis nesiekė menkinti žydų

Vilniaus apygardos teismui ketvirtadienį toliau nagrinėjant R. Žemaitaičio baudžiamąją bylą, joje buvo tęsiamos baigiamosios kalbos.

Seimo nario advokatė E. Belevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius savo kalboje minėjo Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kuriuo konstatuota, jog R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Visgi, anot jos, šis KT nutarimas negali būti vertinamas kaip svarbus veiksnys baudžiamojoje byloje.

„Kitų teismų sprendimai negali būti vertinami kaip įrodymai konkrečioje byloje“, – pažymėjo E. Belevičienė.

Advokatės vertinimu, kaltinimai R. Žemaitaičiui dėl žydų niekinimo ir Holokausto neigimo yra grindžiami prielaidomis. Pasak E. Belevičienės, remiantis tarptautine teise, tarptautinės teisės precedentais, tais atvejais, kai asmenys teisiami dėl neapykantos kalbos, būtina įrodyti, kad viešais teiginiais siekta įžeisti, niekinti konkrečią asmenų grupę ar raginis su ja susidoroti. Tai, anot teisininkės, R. Žemaitaičio atveju nėra padaryta.

„Vien tai, jog Žemaitaitis viešai išsakė savo mintis, emocingai išsakė ir jo mintys galėjo būti šokiruojančios, nepriimtinos, (...) savaime neįrodo, kad kaltinamasis siekė menkinti žydų tautybės asmenis ar neigti Holokaustą“, – aiškino E. Belevičienė.

„(Kaltinamojo – ELTA) veiksmai nėra pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrįstas baudžiamosios atsakomybės taikymas“, – akcentavo advokatė. 

Kritikavo Izraelio valstybės veiksmus

Pasak E. Belevičienės, R. Žemaitaitis savo įrašais socialiniame tinkle „Facebook“, pasisakymu Seime kritiškai vertino Izraelio valstybės veiksmus prieš palestiniečius, piktinosi šios valstybės operacijomis Gazos Ruože, o ne siekė niekinti žydų tautybės žmones.  

„Kaltinamojo viešai išsakyta nuomonė yra šališka, palaikanti vieną konflikto pusę, tačiau ja R. Žemaitaitis nesityčiojo ir neniekino žydų tautybės žmonių. (...) Būtent Izraelio valstybę, o ne žydus, jis palygino su Putinu“, – dėstė R. Žemaitaičio advokatė.

E. Belevičienė pažymėjo, kad jos ginamasis, rašydamas „Facebook“ apie Izraelį, kritikuodamas šios valstybės sprendimus, rėmėsi Jungtinių Tautų rezoliucijomis, kuriomis būtent ir buvo pasmerkti Izraelio veiksmai Gazos Ruože.

Advokatė, kalbėdama apie R. Žemaitaičio vartotą skaičiuotę „Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom; Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, atkreipė dėmesį, kad tai yra visuomenėje paplitęs posakis. Juo, teisininkės teigimu, kaltinamasis nesiekė, nekvietė smurtauti prieš žydus.

„Skaičiuotė nebuvo pateikta kviečiančiame smurtauti kontekste“, – aiškino E. Belevičienė.

Ji aiškino, jog R. Žemaitaitis, rašydamas apie Izraelio veiksmus ir minėdamas žydus, siekė perteikti mintį, kad dėl Izraelio veiksmų Gazos Ruože nukentės nieko dėti žydai – jie esą vėliau bus kaltinami dėl žudymų.

„Savo karštais, emocingais pasisakymais R. Žemaitaitis išreiškė nepritarimą Izraelio valstybės veiksmams Gazos Ruože. (...) R. Žemaitaitis neskatino žmones imti pagalį ir eiti žudyti žydų“, – teigė E. Belevičienė.

Ji prašė teismo R. Žemaitaitį išteisinti dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. 

Praėjusio teismo posėdžio metu prokuroras J. Laucius antisemitiniais pasisakymais apie žydus ir Holokausto neigimu kaltinamam R. Žemaitaičiui pasiūlė skirti piniginę baudą – 51 250 eurų.

Politiko advokatė E. Belevičienė neslėpė nuostabos dėl valstybės kaltintojo siūlomos bausmės. Anot jos, analogiškose bylose dažniausiai siūlomos gerokai mažesnės piniginės baudos, siekiančios 5 tūkst. eurų.

„Prokuroro pasiūlyta bausmė iš tiesų neatitinka teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose“, – sakė ji.

Kitas teismo posėdis byloje planuojamas rugsėjo 18 d.

Kaltinimai dėl antisemitinių pasisakymų

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. Žemaitaičiui kaltinimai grindžiami ir jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ bei pasisakymais parlamente.

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – „Facebook“ rašė R. Žemaitaitis.

Pagal kaltinamąjį aktą, R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

Anot prokuratūros, Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.

Valstybės kaltintojas šioje byloje, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius teisme anksčiau teigė, kad R. Žemaitaitis viename iš savo įrašų „Facebook“ nurodė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. Pasak valstybės kaltintojo, politikas socialiniame tinkle skelbė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė ne naciai, o žydai. 

Pirčiupių žudynės įvykdytos 1944 m. birželio 3 d., kai nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. Diversines užduotis vykdžiusiam Raudonosios armijos būriui nukovus 6 vokiečių kareivius, nacių kariškiai, reaguodami į tokius veiksmus, apsupo Pirčiupių kaimo dalį, visus tuo metu ten buvusius žmones – 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą – suvarė į kelis gyvenamuosius namus bei kluonus ir gyvus sudegino. 

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dažnas nacių okupantų atsakas į išpuolius prieš nacistinės Vokietijos kariuomenę ir policiją buvo nekaltų gyventojų žudynės, kuriomis siekta atgrasinti sovietinius partizanus ir diversantus nuo panašių veiksmų.

2024 m. balandį KT konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.