1 nuotr.Antradienį Seimui buvo pateikta prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūra į valstybės kontrolierės postą.
Tinkama kandidatė
Tai numatantį dekretą šalies vadovas pasirašė pirmadienį. Prezidento teigimu, nuo 2019 m. jo komandoje dirbanti I.Segalovičienė yra nepaprastai darbšti, profesionali, principinga ir vertybiškai orientuota kandidatė, puikiai išmananti vadybos principus ir pasirengusi siekti efektyvaus valstybės lėšų naudojimo.
Valdančiosios koalicijos lyderiai pretendentę sutiko palankiai - anot premjero Gintauto Palucko, I.Segalovičienė turi reikalingas kompetencijas, yra patyrusi specialistė. Jam antrino ir „Nemuno aušros" lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikino nemanantis, jog I. Segalovičienei turėtų būti taikomas koks nors politinio „atšalimo" laikotarpis, mat, anot jo, šalies vadovo komandoje dirbanti kandidatė nėra politiškai angažuota.
O štai opozicinių partijų atstovai pareiškė, kad teikdamas savo patarėjos kandidatūrą, prezidentas kuria blogą precedentą ir kelia riziką, jog Valstybės kontrolė nebeliks nepriklausoma audito institucija. Konservatorė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė - teikdamas savo komandos narės kandidatūrą, G.Nausėda „nutarė perspjauti JAV vadovą Donaldą Trampą" (Donald Trump), kuris į svarbias valstybines pozicijas taip pat rinkosi kvestionuotinus pretendentus.
Lietuvos problema kitkame
Situaciją pakomentavęs politologas Algis Krupavičius pabrėžė, kad Europoje „atšalimas" yra įprasta praktika.
„Didžioji dalis europinių institucijų ar Europos šalių turi aiškiai reglamentuotą politikų „atšalimo" tvarką. Pastaroji numato, kiek laiko turi praeiti, kad vienas ar kitas pareigas ėjęs politikas, prieš gaudamas naują postą, turėtų palaukti, tam, jog būtų išvengta interesų konflikto dėl anksčiau priimtų ar tokių sprendimų, kuriems jis galėjo turėti įtakos.
Tarkim Europos Komisijos nariams „atšalima" trunka dvejus, o pirmininkui - trejus metus. Europos Tarybos vadovas privalo „ilsėtis" 18 mėnesių, Europos Parlamento narys - pusę metų, - vardino politologas. - Kalbant apie atskiras šalis, Austrija tokio neturi, tačiau tarkim Bulgarijoje ar Čekijoje „atšalimas" trunka metus, Kipre ir Latvijoje - dvejus, Prancūzijoje ir Portugalijoje - net trejus."
Atkreipė jis dėmesį ir į kai kuriuos viešus pasisakymus.
„Pastarosiomis dienomis kartojama, kad Lietuvos prezidentas nėra politinis pareigūnas. Čia akivaizdžiai painiojamos sąvokos „politinis" ir „partinis". Pabrėšiu - jis yra aukščiausias renkamas politinis pareigūnas, kuris, konkrečiu atveju, nepriklauso jokiai partijai. Nepolitinis jis būtų, jeigu pareigas būtų užsitarnavęs kaip eilinis valstybės tarnautojas, - įdomų momentą akcentavo A.Krupavičius.
Vertindamas situaciją su I.Segalovičienės kandidatūros į Valstybės kontrolierės postą iškėlimu, jis teigė nematantis tame nieko blogo.
„Čia galima prisiminti neseną konservatoriaus Stasio Šedbaro istoriją. Pastarąjį ne kas kitas, o tuometinės premjerės I.Šimonytės partija dar nesibaigus jo kadencijai Seime pasodino į Konstitucinio teismo teisėjo kėdę. Toks sprendimas buvo akivaizdžiai blogas, vedantis į interesų konfliktą, tačiau tuometiniai valdžiai tai nekliuvo, - neseną istoriją priminė politologas. - Jeigu prezidentas į kontrolierius būtų pasiūlęs kokį nors ministrą, tuomet irgi būtų galima kalbėti apie interesų konfliktą, tačiau dabartinis sprendimas - skirti savo patarėją - yra galimas. Jai „atšalimo" nereikia. Be to, analogiška praktika taikoma ne tik JAV, bet ir Europoje. Sakyčiau, šiuo atveju svarbiau yra ne tai, kur ji dirba, o kokia yra jos kompetencija, patirtis ir tinkamumas eiti naujas pareigas.
Apibendrinant, Lietuvos problema yra ne vieno ar kito kandidato paskyrimas, o aiškios „atšalimo" tvarkos nebuvimas, kas ir tampa tokių „audrų stiklinėje" priežastimi."
