1 nuotr.Lietuvos kandidatas į eurokomisarus Andrius Kubilius mokesčių reformą įvardija vienu iš šiandieninės valstybės prioritetų. Anot jo, Lietuva turėtų apsispręsti kokiu keliu ji eina – ar panašiu į Šveicarijos, ar į Šiaurės šalių.
Buvusio premjero teigimu, šiuo metu šalyje surenkamų į biudžetą mokesčių nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Pasak jo, būtina tobulinti mokesčių sistemą, siekiant auginti valstybės konkurencingumą ir pritraukti tiek užsienio, tiek vidaus investuotojų.
„Vienas kelias yra skandinaviškas, su didesniais ir geriau surenkamais mokesčiais. Galime pasirinkti šį modelį ir išleisti į biudžetą surinktus pinigus kuriant geriausias institucijas, viešąsias paslaugas, universitetus, kas ir tampa šalies konkurencingumo pamatu“, – konferencijoje „Futurescape 2024“ kalbėjo A. Kubilius.
„Galimas ir kitas kelias, airiškas arba šveicariškas, kur mokesčiai yra labai maži, bet visos viešosios paslaugos yra privačios. Mes lietuviai esame neapsisprendę: norime mokesčių kaip Šveicarijoje, bet viešųjų paslaugų kaip Skandinavijoje“, – pridėjo jis.
A. Kubiliaus teigimu, valstybė turi skirti prioritetą mokesčių sistemos reformos klausimui ir pakelti surenkamų mokesčių nuo BVP rodiklį arčiau ES vidurkio.
„Manau, kad mes neturime pasiekti tokio pajamų perskirstymo per mokesčius, koks yra Skandinavijoje, bet turime artėti bent jau link ES vidurkio. Tai tikrai yra vienas svarbiausių klausimų, kuriuos valstybė turėtų išspręsti“, – teigė konservatorius.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.
V. Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.
