1 nuotr.Vyriausybė neturi plano, kaip skatinti Lietuvos ekonomikos augimą – kitų metų valstybės biudžetas nėra tvarus, planuojama vis labiau remtis skolintomis lėšomis, teigia Seimo demokratų frakcijos narys Algirdas Butkevičius.
„Viešųjų finansų valdymo kompetencijų trūksta, strateginio planavimo, kas liečia viešuosius finansus – nematau. Gairių, priemonių ir įsipareigojimų, kaip mes skatinsime ekonomikos augimą, inovacijų, plėtros bei produktyvumo didėjimą – taip pat nėra“, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Butkevičius.
„Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti darbuotojams ir tenkanti įmonėms, ženkliai skiriasi. Mes per vidaus vartojimo skatinimą auginame ekonomiką. Tačiau liūdniausia tai, kad įmonių finansinė padėtis BVP statistikoje blogėja ir jų situacija yra blogėjanti“, – tikino jis.
Anot demokrato, kyla rizika, jog šalies verslui pristigs išteklių investuoti ir didinti našumą, o tai neigiamai atsilieps ekonomikos augimui. Jo pateikta Lietuvos banko (LB) statistika rodo, kad įmonėms tenkanti BVP dalis nuo 2021 m. yra kritusi nuo daugiau nei 45 proc. iki maždaug 37 proc.
„Iš Vyriausybės mes negirdime jokių priemonių planų, kaip jie skatins ekonomikos augimą“, – teigė A. Butkevičius.
Seimo nario pateiktos Eurostato ir banko „Luminor“ prognozės taip pat parodo, kad Lietuvos BVP augimas ateityje toliau lėtės ir netgi bus mažesnis nei mūsų Baltijos kaimynių – Latvijos ir Estijos – kurias Lietuva lenkė nuo 2022 m. iki dabar.
Anot politiko, taip pat itin didele problema Lietuvos ekonomikai ateityje taps valstybės skolos bei jos aptarnavimo kaštų augimas.
„Skolos aptarnavimo išlaidos, pasak Finansų ministerijos projekcijų, sieks 1,41 mlrd. eurų. Mokestinės pajamos ateinančiais metais, kaip numatoma, augs iki 1,7 mlrd. eurų. Aš tuo netikiu ir manau, kad surinkti mokesčiai augs iki maždaugs 1,4 mlrd. eurų“, – kalbėjo A. Butkevičius.
„Tai yra labai svarbu. (...) Gali būti, kad iš mokestinių pajamų mes gausime tokią sumą (kurios užteks padengti skolos administravimui – ELTA), o finansinių įsipareigojimų augimą turėsime dengti iš skolintų lėšų. (...) Pasak ekonomistų, taip darančios šalys įžengia į „mirties spiralę“, – sakė „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas.
ELTA primena, kad Seimui biudžeto projektas pateiktas spalio 21 d.
Per daugiau nei mėnesį parlamentarai projektui registravo 110 pasiūlymų, kuriems pritarus išlaidos biudžete būtų didinamos daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto projekte numatytos valstybės biudžeto pajamos kitais metais augs iki 17,3 mlrd. eurų, išlaidos – 23,5 mlrd. eurų (neįskaitant Europos Sąjungos lėšų).
Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola augs iki 45,1 proc. nuo BVP, grynosios valstybės išlaidos didės 5,2 proc. (2,39 mlrd. eurų).
Praėjusį antradienį Seimas grąžino Vyriausybei tobulinti biudžeto projektą – vėliau atgal į parlamentą jis grįš antrajam svarstymui.
