2 nuotr.Politologas prof. Algis Krupavičius pastebi: kadangi vyksta naujas vajus, susijęs su realiu ar tariamu antisemitizmu, tos diskusijos turėtų būti grindžiamos „ne man taip atrodo" ir pilstymu iš tuščio į kiaurą, bet įrodymais ir duomenimis.
Ta proga pristato naujausią ES agentūros „Agency for Fundamental Rights" tyrimą apie antisemitizmo lygį, prie kurio Lietuva kažkodėl neprisijungė.
Paskutinio tyrimo rezultatai paskelbti šių metų liepą. Tyrimas atliktas 13 ES valstybių narių, kuriose gyvena apie 96 proc. visų ES žydų.
„Kodėl Lietuva neatliko tokio tyrimo? Tie, kurie yra valdžioje, jei tikrai susirūpinę antisemitizmu, galėjo prisijungti prie tokio tyrimo. Net jį išplėsti. Beje, tie, kas nori pamokyti Lietuvą, pirmiausia į save turėtų pasižiūrėti veidrodyje", - konstatuoja A.Krupavičius.
Profesorius pateikia kelis pastebėjimus iš tyrimo rezultatų.
82 proc. Vokietijos žydų respondentų mano, kad antisemitizmas yra didelė problema jų gyvenime. 86 proc. mano, kad per pastaruosius penkerius metus antisemitizmo Vokietijoje padaugėjo.
Antisemitizmas internete: 61 proc. apklaustųjų nuolat susidūrė su antisemitizmu. 23 proc. su antisemitizmu internete susidūrė „Facebook", 23 proc. - internetinėje žiniasklaidoje, 17 proc. - „Instagram" ir 9 proc. - „X".
90 proc. Prancūzijos žydų respondentų mano, kad antisemitizmas yra didelė problema jų gyvenime. Tai - didžiausias rodiklis tarp apklaustų šalių (visose apklaustose ES valstybėse vidurkis - 84 proc.
83 proc. mano, kad per pastaruosius penkerius metus antisemitizmo Prancūzijoje padaugėjo. 95 proc. respondentų per metus iki apklausos susidūrė su antisemitizmu kasdieniame gyvenime.
Antisemitizmas internete: per metus iki apklausos 64 proc. Prancūzijos respondentų nuolat susidūrė su antisemitizmu internete. 21 proc. su antisemitizmu internete susidūrė „Facebook", 18 proc. - internetinėje žiniasklaidoje, 12 proc. - „Instagram" ir 27 proc. - „X". Dėl internetinio antisemitizmo 31 proc. respondentų nerimauja dėl savo fizinio saugumo, 26 proc. vengia internete skelbti turinį, kuriame būtų galima atpažinti juos kaip žydus, o 23 proc. apribojo savo dalyvavimą internetinėse diskusijose. 47 proc. Prancūzijos gyventojų per pastaruosius 5 metus svarstė galimybę emigruoti dėl priežasčių, susijusių su tuo, kad jie yra žydai.
18 proc. mano, kad Prancūzijos vyriausybė veiksmingai kovoja su antisemitizmu. O Vokietijoje tik 16 proc. mano, kad vyriausybė veiksmingai kovoja su antisemitizmu.
„Amerikoje - irgi velniava. Pastebėtina, kad jaunieji Amerikos žydai dažniau nei vyresnio amžiaus jų bendraamžiai tampa antisemitizmo taikiniu. Per pastaruosius 12 mėnesių antisemitizmo taikiniu buvo 36 proc. jaunų Amerikos žydų. Internete ir socialinėje žiniasklaidoje Amerikos žydai ir toliau dažniausiai susiduria su antisemitizmu. 62 proc. nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių matė arba girdėjo antisemitizmą internete arba socialinėje žiniasklaidoje. Dėl šių incidentų 22 proc. iš jų jautė fizinę grėsmę", - dėsto A.Krupavičius ir ironizuoja, kad jokio oficialaus pranešimo tinklalapyje ajc.org (American Jewish Committee), pranešančiame duomenis apie antisemitizmą JAV, apie „Nemuno aušros" grėsmes ir antisemitizmą, susijusią su šia politine jėga, nėra, nors kitais atvejais būna.
„Čia gal tik konservatoriams atsiuntė...", - ironizuoja profesorius.
