Apkaltos iniciatyva parlamentarei J.Sejonienei sužlugo

Už tai numatantį nutarimo projektą, kurį pateikė Seimo narys Petras Gražulis, ketvirtadienį balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 69, susilaikė 6. Seimas nesutiko projekto tobulinti, jis buvo atmestas.

Dėmesio centre J. Sejonienė atsidūrė dėl to, kad galimai užregistravo kalbėti dėl balsavimo motyvų kitą Seimo narę – Jurgitą Šiugždinienę.

Seimo narys P. Gražulis tvirtino, kad norėdama  atlikti registraciją už kitą Seimo narę, J. Sejonienė turėjo „netyčia prisiliesti“ prie mygtuko du kartus iš eilės. „Tai ji darė sąmoningai, todėl  tai viena iš sunkinančių aplinkybių“,-  pateikdamas projektą iš Seimo tribūnos sakė P. Gražulis.

Nors dar nebuvo žinomas balsavimo rezultatas, P. Gražulis teigė  esąs įsitikinęs, kad „pamatysime veidmainystės viršūnę“, nes valdančiajai daugumai nereikalinga tiesa. Politikas, kuriam inicijuota apkalta dėl balsavimo už kitą Seimo narį,  siūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ne tik dėl jo balsavimo aplinkybių, bet ir dėl J. Sejonienės.

„Tegul  KT išaiškina. Akivaizdu, kad jeigu tai nebūtų Gražulis, jokios komisijos čia nebūtų. (....) Jeigu tokie jūs sąžiningi, nekaltai pradėti - tai kreipkitės į KT“,-  paragino  P. Gražulis.

Seimo nariai Vytautas Mitalas, Andrius Bagdonas mano, kad P. Gražulio  ir J. Sejonienės padaryti pažeidimai yra visiškai skirtingi, nes tik registravimas kito žmogaus negali būti tolygus balsavimui už kitą Seimo narį.

„Skirtingai nei jūs, aš nežinau, ar balsavau. Man tos video medžiagos nepakanka, nėra pačio mygtuko paspaudimo fakto. Gal turite  aiškiaregystės dovaną?. ( ...) Aiškiaregys pasidaręs,  matote daugiau nei T. V. Raskevičius, kuris nuo manęs akių nenuleidžia“,-pralinksminęs kolegas pastebėjo P. Gražulis.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė ragino valdančiuosius taikyti vienodus standartus ir patikrinti Konstituciniame Teisme ir J. Sejonienės mygtukų paspaudimą.

Tuo tarpu Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas  konservatorius Jurgis Razma J. Sejonienės pažeidimą įvertino kaip mažareikšmį, kuris nevertas apkaltos.

Ketvirtadienį Seimas nepritarė siūlymui sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri ištirtų ir pateiktų išvadą, ar pagrįstas yra siūlymas pradėti apkaltos procesą parlamentarei J. Sejonienei. Jeigu Seimas būtų pritaręs, ši komisija turėtų iki šių metų gegužės 1 d. atlikti tyrimą bei pateikti išvadą.

„Seimo narė Jurgita Sejonienė 2022 m. rugsėjo 29 d. Seimo plenarinio posėdžio metu, registruodama pasisakyti kitą Seimo narę, savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais pažeidė Seimo nario pažymėjimo naudojimo tvarką ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“, – sakoma atmestame nutarimo projekte.

Pasak apkaltos iniciatorių, pernai rugsėjo 29 d., svarstant Seimo rezoliucijos „Dėl švietimo įstaigų tinklų pertvarkos“ projektą, Seimo narei Jurgitai Šiugždinienei stovint prie šoninio mikrofono, Seimo narė Jurgita Sejonienė ją registravo kalbėti dėl balsavimo motyvų, dėl ko plenarinių posėdžių salėje švieslentėje užsidegė informacija, jog Seimo narė registravosi kalbėti dėl balsavimo motyvų.

Praėjusią savaitę pradėjo darbą kovo 21 d. Seimo sudaryta specialioji tyrimo komisija, kuri tiria už kitą Seimo narį balsavusio parlamentaro Petro Gražulį elgesį ir pateiks išvadą, ar yra pagrindo pradėti jam apkaltos procedūrą, primena ELTA.

Iki šių metų gegužės 1 d. ši komisija, kuriai vadovauja Seimo narys Linas Slušnys, turės atlikti tyrimą bei pateikti išvadą Seimo Pirmininkui.

Apkaltos procedūros P. Gražulis sulaukė dėl to, kad pernai rugsėjo 15 d. Seimo plenarinio vakarinio posėdžio metu, balsuodamas už Seimo narį Liną Jonauską, „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“.