Apsimestinis liberalkonservatorių rūpestis žmonėmis

„Norėčiau pakalbėti apie apsimestinį liberalkonservatorių rūpestį žmonėmis. Finansų ministrė, atėjusi Seimo tribūną, sakė, jai labai rūpi žmonės, kurie turi paėmę nekilnojamojo turto paskolas, kurie yra užrakinti ir negali lengvai refinansuoti savo paskolų, išeiti kitur. Atnešė įstatymo projektą. Pasirodo, jiems jau palengvės ir viskas bus gerai. Kodėl to projekto neatnešė 2021 metais, kai palūkanos pradėjo kilti, taip ir nesugebėjo atsakyti. Bet vakar komitete mes šį įstatymo projektą nagrinėjome ir išlindo visas šio projekto grožis: teoriškai tai bus galimybė išeiti, o praktiškai supančiota", - iš Seimo tribūnos kalbėjo V.Ąžuolas.

Pasak jo, žmonėms, norintiems refinansuoti savo paskolą, reikės sunešioti geležines klumpes.

„Jeigu tų klumpių nesunešiosi, tai negalėsi išeiti. Pavyzdys. Jeigu jūsų paskolos palūkanos yra fiksuotos, jūs niekur be baudų išeiti negalėsite. Vadinasi, viskas, vieni užrakinti. Tada kitas klausimas. Bankai dažnai sukčiavimo metodu įkiša tokį punktą: jeigu nori anksčiau išeiti ir anksčiau grąžinti paskolą, turi susimokėti kaip baudą palūkanas už likusį laikotarpį, kiek tu dar neišbūsi to laikotarpio. Paklausus finansų viceministrės, ar šie punktai nebegalios, ar žmogus neliks be tokių baudų, atsakymo nebuvo, nesugebėjo atsakyti. Viskas aišku, vadinasi, tos galimybės žmonėms apiplėšti netgi šiame įstatyme toliau yra paliktos.

Šiandien uždaviau dar vieną klausimą. Pavyzdys. Žmogus paėmė 100 tūkst. eurų paskolą, užstatė turtą, didesnį negu 100 tūkst. eurų, o šiandien jam liko tik 20 proc. tos paskolos ir jis nori išeiti kitur. Pasirodo, jie įstatyme įpiešė taip, kad užstatas turės likti tas pats. Nesvarbu, kad tau liko išmokėti tik 20 proc., bet užstatą kitam bankui tu turėsi nunešti tą patį. Tau draus susitarti dėl mažesnio užstato. Ką tai reiškia? Visi šie punktai naudingi bankams. Paklausus, kodėl įsigaliojimo data yra 2025 m. vidurys, o ne už mėnesio, bent jau teisingai atsakė nemeluodama: toks buvo susitarimas su rinkos dalyviais. Vadinasi, bankai susitarė, žiūrėkite, mums jūs dar leiskite „biškį" plėšti žmones ir to nedarykite. Biudžeto ir finansų komitetas paankstino bent jau iki vasario 1 dienos", - kalbėjo V.Ąžuolas.

Anot jo, įdomiausia, kad požiūris dėl „klumpių sunešiojimo" galioja ne visur.

„Pateikiu pavyzdį. Energetika. Energetikos komisijoje svarstėme tokį panašų įstatymą, kai vadinamieji nepriklausomi elektros spekuliantai, tie aferistai, žmones buvo įtraukę į įvairias sutartis, labai nenaudingas žmonėms. Jie permokėdavo už elektrą ir už visas paslaugas. Žiūrėkite, kas įdomiausia. Įstatyme buvo įrašyta: įstatymas įsigalioja tada, kai pasirašo prezidentas. Vadinasi, pasirašė prezidentas - nuo rytojaus. Jokių baudų, jokių sankcijų, jokių geležinių klumpių sunešioti, nieko. Išėjai nuo rytojaus.

Klausiu ministerijos, o kodėl to paties nepadarėte su šiuo įstatymu? Jeigu ten galima, kodėl čia negalima? Tai, aišku, išsisuko nuo atsakymo. Štai šie darbai ir parodo finansų ministrės nuoširdumą, rūpestį žmonėmis, turinčiais paskolų, ji padarė puikias klumpes, kad žmonės negalėtų jų sunešioti. Dabar ir pamatysime, pateiksime pasiūlymą, kad jokių klumpių nebūtų. Gal tau močiutė paskolino likusią paskolos dalį ir tu nori išeiti? Išeiti be baudų, be sankcijų, be nieko. Ir išeini. Štai dabar, po šio pasiūlymo svarstymo, ir sužinosime, kokios tikrosios vertybės ir kaip valdančioji dauguma gins vartotojus, o ne bankų pelną", - reziumavo V.Ąžuolas.