A.Širinskienė: konservatoriai turėtų atsiprašyti

Seimo narės manymu, buvusi valdančioji dauguma su konservatoriais priešakyje siekė pasinaudoti parlamentiniu tyrimu rinkimų laikotarpiu, todėl dabar turėtų atsiprašyti dėl anksčiau priiminėtų sprendimų.

„Džiaugiuosi, kad KT patvirtino tai, kas buvo kalbama praktiškai formuojant tą komisiją, dėl ko opozicija ir nedalyvavo komisijos veiklose“, – Eltai penktadienį sakė A. Širinskienė.

„Komisija su plačios apimties klausimais, savo politikavimu ir bandymu įtakoti rinkimų kampaniją ir tada atrodė antikonstitucinė. Labai džiaugiuosi, kad dabar KT padėjo toje visoje šmeižto kampanijoje tašką, nes iš esmės buvo bandoma apšmeižti ir Gitaną Nausėdą, buvo paliesti ir specialiųjų tarnybų vadovai, jie taip pat buvo apšmeižti komisijos išvadomis. Sakyčiau, aklai užsimerkus prieš rinkimų įkarštį, matyt, Ingrida Šimonytė ir konservatoriai pervažiavo per visas specialiąsias tarnybas“, – situaciją komentavo A. Širinskienė, vildamasi, jog Seimas pasimokys iš buvusios kadencijos klaidų.

KT savo nutarime atkreipė dėmesį į tai, jog laikinajai tyrimo komisijai vadovavo buvęs Seimo narys Vytautas Bakas, 2019 m. prezidento rinkimų metu vadovavęs tuometinio kandidato Sauliaus Skvernelio štabui.

Tai, teismo manymu, galėjo kelti pagrįstų abejonių dėl komisijos veiklos ir jos informacijos objektyvumo.

A. Širinskienė mano, jog V. Bakas nuoširdžiai norėjo ištirti pranešėjo T. Gailiaus liudijime pateiktą informaciją, tačiau juo pasinaudojo konservatoriai, kurie turėtų atsiprašyti prezidento ir institucijų dėl paskleisto šmeižto.

„Žinant Vytautą, su kuriuo dirbome dvi kadencijas, vienoje frakcijoje esame buvę – manau jis tikrai buvo įsitikinęs, kad tą reikalą reikia ištirti. Nemanau, kad jis dalyvavo Šimonytės rinkimų kampanijoje. Tiesiog jo paieškomis pasinaudojo konservatoriai“, – kalbėjo parlamentarė.

„Kas turėtų atsiprašyti visų, tai pagrindinė tuometinė valdančioji frakcija su savo buvusia vadovybe, kurios dabar Seime irgi nėra. Nes jų žmonių balsais buvo priiminėjami sprendimai ir tie žmonės tikrai inspiravo visą tą komisiją, jos veiklą. Ne Vytautas Bakas turėtų atsiprašinėti, o Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė“, – pažymėjo A. Širinskienė.

Buvo abejonė

Tuo metu buvusi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen Eltai teigė dar norinti detaliau susipažinti su KT išvada, tačiau pažymėjo – jai klausimų dėl laikinosios tyrimo komisijos vertinimo buvo kilę ir anksčiau.

„Ir tuo metu buvau išsakiusi abejonę dėl dalies pranešėjo komisijos išvadų. Tos dalies, kuri lietė, pavyzdžiui, prezidentą Nausėdą, kad jis esą sulaužė priesaiką“, – Eltai sakė ji.

ELTA primena, kad penktadienį KT konstatavo, jog Seimo sprendimas sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ištirti VSD pranešėjo informaciją ir vėliau patvirtintos šios tyrimo išvados prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Nurodoma, kad, formuodamas komisiją ir jai skirtas užduotis bei patvirtindamas jos išvadas, parlamentas pažeidė iš Konstitucijos kylančius atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus.

Seimo nutarimas dėl komisijos sudarymo ir jos išvadų patvirtinimo nustoja galioti

Praėjusių metų birželį Seimas pritarė VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms.

Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas metė šešėlį ir ant Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018-2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.

Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. 

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo Tomo Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

KT pripažinus, kad komisijos sudarymą numatantis Seimo nutarimas prieštarauja Konstitucijai, antikonstituciniu pripažintas ir jos išvadas patvirtinantis parlamento nutarimas.