1 nuotr.Tarpušvenčiu pusė ministrų nusprendė pasiimti atostogų, todėl neįvyko nei Vyriausybės posėdis, nei pasitarimas. Nuo sausio 1-osios įsigalioja ne vienas Seimo priimtas įstatymas, kurio įgyvendinimui reikia, kad Vyriausybė patvirtintų poįstatyminius teisės aktus, tačiau iš po atostogų ji į pirmą posėdį renkasi tik sausio 3-ąją.
Darbų prisikaupė, todėl ilgai švęsti Naujųjų metų Vyriausybė negali - jau sausio 3-ąją renkasi į darbą.
Pavyzdžiui, reikia skubiai nustatyti naujas garantijas karių vidutinio atlyginimo skaičiavimui ir įgyvendinti, mat tai įpareigoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimų nuostatos. O jų įsigaliojimo terminas - 2024 m. sausio 1 d.
Be to, Seimui priėmus Vyriausybės pateiktą Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą, reikia keisti kitus teisės aktus. Įstatymu sureguliuotas viešųjų įstaigų vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimas, jis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., tačiau tuo pačiu dar galioja Vyriausybės nutarimas, kuris šiuo metu reglamentuoja viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimą. Kitaip tariant, nuo sausio 1 d. iki Vyriausybės posėdžio galios du skirtingi teisės aktai.
Arba, pavyzdžiui, sausio 1 d. įsigalioja Švietimo įstatymo pataisos, kurios, pavyzdžiui, numatyto, kokiais atvejais mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos ir kokiais atvejais jos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. O tos tvarkos dar nėra.
