1 nuotr.Opozicijai priklausančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga sako, kad Seimo iniciatyva Valstybės kontrolei pavesti atlikti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) auditą yra sveikintina. Anot jo, jei šio patikrinimo rezultatai būtų paviešinti, tai išsklaidytų viešojoje erdvėje apie visuomeninį transliuotoją sklandančias spekuliacijas.
„Neturėtų būti valstybės pinigais finansuojamų institucijų, kurios būtų šventos ir neliečiamos, kurių nebūtų galima jokiais būdais audituoti. (...) Manau, kad valstybės viešaisiais finansais išlaikomas nacionalinis transliuotojas turėtų būti audituojamas ir visuomenei turėtų būti viešai ir skaidriai pristatoma, kaip ir kam tos lėšos yra naudojamos“, – penktadienio rytą teigė A. Veryga.
Todėl, pasak „valstiečių“ pirmininko, norint išsklaidyti visuomenėje susidariusias abejones, patikrinimo rezultatai privalo būti išviešinti.
„Iki šiandien negalima sužinoti tam tikrų „top“ darbuotojų darbo užmokesčio. O kodėl? Kodėl galima sužinoti kitų valstybės, pavyzdžiui, įmonių darbo užmokesčius vadovų, o čia negalima? Kodėl negalima sužinoti, kas iš ko ir už kiek yra perkama? Visur kitur tai yra skelbiama, o čia kažkodėl po paslapties šydu. Nežinau, gal ten ir viskas yra tobulai gerai, nesiimu kažko kaltinti, bet kodėl bijoti ir sakyti, kad toks auditas kažkokiu būdu pakenks žiniasklaidos laisvei?“, – pabrėžė A. Veryga.
„Reikia ne tik, kad audituoti, bet to audito rezultatus padaryti viešais ir vieną kartą baigti tas spekuliacijas, kurios dabar yra aplipusios nacionalinį transliuotoją“, – akcentavo Europos Parlamente (EP) dirbantis politikas.
Nepaisant aštrių diskusijų parlamento plenarinių posėdžių salėje, ketvirtadienį Seimas nutarė Valstybės kontrolei pavesti iki lapkričio 3 dienos atlikti LRT auditą.
Valstybės kontrolė turės atlikti valstybinį visuomeninio transliuotojo patikrinimą, įvertinant 2021–2024 m. LRT veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“. Nutarimo projekte taip pat pažymima, kad Seimas paveda Valstybės kontrolei atlikti auditą, siekdamas įvertinti, kaip LRT veikloje laikomasi „skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo ir kitų veiklos principų“.
ELTA primena, kad pastaroji audito iniciatyva Seimui buvo pateikta dar kovo mėnesį, siūlymą savo parašais parėmė pusė parlamentarų – 71 Seimo narys iš valdančiųjų frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės bei opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.
Visgi, opozicinės konservatorių ir liberalų frakcijos negailėjo kritikos audito iniciatyvai, tikindami, kad taip Seimas daro politinį spaudimą savarankiškai ir nepriklausomai Valstybės kontrolei.
Taip pat papildomų klausimų kilo paaiškėjus, jog naująja valstybės kontroliere teikiama dabartinė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Anksčiau ji teigė, jog skepsis dėl inicijuojamo LRT audito yra pavojingas, bei tikino, kad tapus valstybės kontroliere sieks užtikrinti, kad LRT patikrinimas būtų atliktas atsakingai.
Savo ruožtu LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra teigusi, kad Seimo inicijuojamas auditas gali turėti įtakos, iš esmės keičiant visuomeninio transliuotojo veiklos kryptį. Anot jos, parlamentarai nebeapsiriboja tik veiklos efektyvumo patikrinimu, tačiau Valstybės kontrolei formuluojama „užduotis įvertinti LRT misijos, finansavimo modelio, valdysenos tinkamumą“. Nepaisant to, ji pasitiki Valstybės kontrolės atsparumu politinei įtakai ir akcentuoja, kad su šia institucija bus bendradarbiaujama.
Kaip skelbta anksčiau, LRT auditas yra vienas iš valdančiosios „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Iš karto po rinkimų partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Visgi, gruodį šio patikrinimo imtis buvo pasiūlyta Valstybės kontrolei.
Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.
