Baisiausias biudžetas šalies istorijoje

Oponentai pastebėjo, kad paskutinį kartą tiek daug buvo skolintasi 2020-aisiais. Tačiau tada dėl pandemijos ekonomika smuko žemyn, o dabar ji auga.

Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos - 23,02 mlrd. eurų. Nepaisydama to, G.Skaistė iš Seimo tribūnos kalbėjo taip, tarsi projektas būtų nepriekaištingas, ir pavadino biudžetą „ištesėtų pažadų biudžetu".

Ekonomistas, ekspremjeras Algirdas Butkevičius akcentavo, kad dabartinė Vyriausybė per šią kadenciją planuodama pajamas ir išlaidas „prisižaidė".

„Didinote išlaidas, priimdami įvairius įstatymus, didinote finansinius įsipareigojimus, neturėdami tvarių ilgalaikių pajamų, nekreipėte dėmesio į Valstybės kontrolės pastabas. Ateinančiais metais numatėte, kad skolinsitės virš 5 mlrd. eurų, ko nebuvo nuo 2020 metų. Ekonomika augs 5,5 proc., infliacija - 2,5 proc., tai reiškia, kad Lietuvos ateitį parduodate skolindamiesi vardan trumpalaikių politinių sprendimų", - priekaištavo ekonomistas.

Pasiteisinimo dėl milžiniško deficito jis iš ministrės nesulaukė, tik paaiškinimo, kad valstybės skolos aptarnavimo išlaidos kitąmet padidės 18 proc. - nuo 200 mln. iki 283 mln. eurų.

„Per 30 metų Lietuva pasiskolino 20 mlrd. eurų, per jūsų kadenciją - dar tiek pat, kaip sugebėjote per 4 metus tiek daug praskolinti valstybę?" - stebėjosi ir parlamentaras Valius Ąžuolas.

Tačiau finansų ministrė ir į šią pastabą sureagavo ne itin solidžiai. Pasak jos, svarbiausia, kad visos kadencijos metu buvo laikomasi Mastrichto kriterijaus neviršyti 3 proc. biudžeto deficito nepaisant įvairių krizių - pandemijos, migrantų, energetinės.

„Lyginant su kitų ES šalių fiskaline drausme, balansai ten gerokai blogesni. Mes - fiskaliai atsakinga valstybė", - tikino ministrė.

Daug kritikos Vyriausybės atstovė sulaukė ir dėl nepakankamo kelių finansavimo. 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatomas finansavimas Lietuvos keliams - 784 mln. eurų arba 11 proc. mažiau nei šiemet.

Parlamentaras Aidas Gedvilas pastebėjo, kad net susisiekimo ministras Marius Skuodis įvairiuose savo pasisakymuose minėjo: norint, kad kelių būklė toliau taip drastiškai neblogėtų, finansavimą reikėtų padidinti bent jau iki 1,3 mlrd. eurų per metus.

Kolegai antrino Seimo narys Valentinas Bukauskas, nes jau ir dabar žmonėms, ypač gyvenantiems ne miestuose, sudėtinga pravažiuoti kai kuriais keliais.

Tačiau G.Skaistė atkirto, kad pinigų yra tiek, kiek yra, o jei norima jų daugiau, politikai turėtų sutarti, kokius mokesčius didinti.

Parlamentaras Kęstutis Mažeika nusistebėjo G.Skaistės teiginiais, esą kitąmet visoms sritims finansavimas didės, tačiau papriekaištavo, jog ši nuslėpė, jog žemės ūkiui jos mažės 1,8 proc., nors per ūkininkų protestą buvo pažadėta, kad žemės ūkis ateityje bus prioritetinė sritis.

Ir šį priekaištą išgirdusi ministrė nedaugžodžiavo. Anot jos, 4 penktadaliai papildomų pajamų bus paskirstyta švietimui, socialinei apsaugai bei sveikatai, nes tai numatyta partijų susitarimuose. O 3 proc. deficito riba yra pasiekta ir išlaidų daugiau didinti nebegalima.

Parlamentarė Agnė Širinskienė informavo, kad per surengtus klausymus VSD paprašė Seimo siekti, jog būtų sumažintas nelegalių imigrantų ir kitų tikrinamų asmenų skaičius, nes dabartiniam skaičiui trūksta pajėgumų.

G.Skaistė atšovė, kad VSD finansavimas bus didinamas nuo 50,5 mln. iki 53 mln. eurų. Tačiau esą kai diskusijos persikels į komitetus, bus galima siūlyti finansavimą didinti nedidinant bendrų išlaidų - kitaip tariant, kažkam išlaidas sumažinus.

Parlamentaras Tomas Tomilinas priminė, jog, „Maisto banko" duomenimis, 40 proc. Lietuvos gyventojų „negali tinkamai maitintis", mat pajamos nespėja paskui infliaciją. Tačiau ministrė užtikrino, kad realiosios pajamos netgi didėja!

Galiausiai Seimas bendru sutarimu nusprendė, kad projektą parlamentas turės priimti ne vėliau nei iki gruodžio 18 dienos.

Kitaip sakant, tai jau bus naujojo Seimo darbas.