Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų Užsienio reikalų komitetai praėjusią savaitę Birštone vykusiame susitikime priėmė bendrą pareiškimą, kuriuo įsipareigojo remti Ukrainą, pastarajai siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO.
Pareiškime ypatingas dėmesys skiriamas būtinybei užtikrinti Ukrainos narystę ES, numatant tikslą iki 2030 metų sausio 1 dienos baigti stojimo derybas. Taip pat pabrėžiama, kad Baltijos šalys dės visas pastangas, jog artėjančiame 2025 m. viršūnių susitikime Hagoje būtų priimti konkretūs politiniai sprendimai, sudarantys sąlygas Ukrainai tapti NATO nare.
Baltijos šalių parlamentarai pareiškime išreiškė tvirtą palaikymą gynybinio bendradarbiavimo stiprinimui tarp Ukrainos ir jos partnerių. Jie pabrėžė, kad Ukrainos prisijungimas prie Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) būtų svarbus žingsnis regioninio saugumo stiprinimui.
Taip pat akcentuota būtinybė tęsti diplomatines pastangas tarptautinėje arenoje, siekiant toliau izoliuoti Rusiją ir jos vykdomo karo rėmėjus tarptautinėse organizacijose, plėsti ir griežtinti sankcijas Rusijai ir jos rėmėjoms bei užtikrinti teisinę ir politinę jų atskaitomybę už Ukrainos atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus.
„Šis pareiškimas – reikšmingas politinis ženklas, pabrėžiantis Baltijos šalių solidarumą su Ukraina ir siekį užtikrinti ilgalaikę taiką bei saugumą Europoje. Dokumente aiškiai įvardijame, kad Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra neginčytinos vertybės, o Ukrainos pergalė prieš Rusijos agresiją turi lemiamos reikšmės ne tik regioniniam, bet ir globaliam saugumui“, – pranešime cituojamas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Šiuo pareiškimu Baltijos šalių parlamentarai kreipėsi į kitų nacionalinių parlamentų užsienio reikalų komitetus, tarptautines parlamentines asamblėjas, vyriausybes ir atsakingas institucijas, kviesdami palaikyti priimtą dokumentą ir imtis realių veiksmų, užtikrinančių ne tik ilgalaikę paramą Ukrainai jos kelyje į pergalę, bet ir pilnavertę integraciją į euroatlantinę bendruomenę.