respublika.lt

Bent jau valstybės „elitas“ gyvens geriau

(94)
Publikuota: 2023 gegužės 26 12:59:40, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė primygtinai teigė, kad didinti algas yra tiesiog būtina. Stasio Žumbio nuotr.

Seimas pritarė valstybės tarnybos reformai, kuria, kaip skelbiama oficialiai, siekiama išskaidrinti viešąjį sektorių ir pritraukti į jį daugiau gerų specialistų. Tačiau panašu, jog reformai pritarta todėl, kad politikams, valdininkams, teisėjams, pareigūnams smarkiai didės algos. Pavyzdžiui, seimūnų - kone dvigubai, iki daugiau nei 6 tūkst. eurų.

 

Už šią reformą balsavo 78 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 45 parlamentarai.

„Šiandieną jūsų rankose - valstybės tarnybos ateitis. Akivaizdu, kad nieko nedarant nebus kam spręsti švietimo, sveikatos, saugumo ir kitų mūsų valstybei svarbių klausimų. Toliau didės atskirtis tarp viešo ir privataus sektoriaus, toliau egzistuos neteisinga ir nemotyvuojanti atlygio sistema, toliau daugės perdegusių ir nepatenkintų valstybės tarnautojų", - Seimo posėdžio metu sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Jai antrino premjerė Ingrida Šimonytė, kuri žurnalistams teigė, esą pertvarka leis viešajam sektoriui pritraukti specialistus, kurių dabar negalima pasamdyti dėl atlyginimų skirtumų viešajame ir privačiame sektoriuje, arba tenka naudoti neskaidrias schemas.

„Mes konkuruojame su privačiu sektoriumi ir privatus sektorius dairosi į žmones, kurie dirba viešajame administravime, kurie yra kompetentingi, kurie turi patirtį, ir gana nesunkiai tuos žmones perperka. Ką leistų valstybės tarnyba pasiekti - leistų turėti tokią darbo užmokesčio politiką institucijoje, kuri būtų artima rinkos sąlygoms.

Aš manau, kad tos dabartinės schemos yra iš bėdos, nes kažkaip turime žmonėms už darbą atlyginti, bet jos yra neskaidrios. Žymiai geriau, kai žmogui mokamas normalus atlyginimas už darbą, kokį jis galėtų gauti rinkoje su panašia kompetencija vietoje to, kad darytų jį viršininku, kai jis nenori būti viršininku ar kažkokius virškrūvinius darbus sugalvoti, kad tas atlyginimas būtų didesnis", - tikino premjerė.

Politikų, valstybės pareigūnų ir teisėjų darbo užmokestis didinamas, kad atitiktų valstybės pareigybių hierarchiją pagal priimamų sprendimų sudėtingumą ir atsakomybės lygį.

„Merams ir teisėjams darbo užmokestis didės nuo 2023 m. liepos 1 d., Seimo nariams ir Vyriausybės nariams - nuo naujos kadencijos. Valstybės pareigūnams, kurie dar nėra įpusėję savo kadencijos, darbo užmokestis didės nuo 2024 m. sausio 1 d., o tiems, kurių kadencija jau persirito į antrą pusę, alga galės didėti tik nuo naujos kadencijos pradžios.

Toks sprendimas taip pat yra kompromisinis, nes pradiniame variante visiems valstybės pareigūnams didesnis darbo užmokestis buvo siūlomas nuo naujos kadencijos. Įstaigų vadovams - valstybės tarnautojams - taip pat nustatoma panaši schema. Jei vadovas yra neįpusėjęs kadencijos, jam bus siūloma pasirašyti susitarimą dėl veiklos rezultatų. Sutikus pasirašyti susitarimą tokiems vadovams bus mokamas didesnis darbo užmokestis. Likusiems vadovams iki kadencijos pabaigos bus taikomas esamas darbo užmokestis", - teigiama Seimo išplatintame pranešime.

Sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų ir kitų ponų atlyginimams skaičiuoti. Jis bus susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Projektu siūloma baziniu dydžiu nustatyti 2022 m. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį - 1785,4 euro. Numatyta, kad vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.

Palyginti su Vyriausybės teiktu pradiniu variantu, pertvarka Seime buvo pakoreguota, pvz., liko priedas už stažą valstybės tarnyboje, kurio iš viso siūlyta atsisakyti - po 1 proc. už kiekvienus ištarnautus metus, bet ne daugiau nei 20 proc. pareiginės algos (šiuo metu - ne daugiau
30 proc.).

Tačiau didesnį darbo stažą jau sukaupusiems darbuotojams ketinama padaryti išimtį - jiems priedas nebūtų mažinamas.

Visgi politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams nebebus mokamas priedas už stažą, tačiau pats stažas skaičiuosis toliau. Jei šie asmenys grįš į valstybės tarnybą, gaus priedą už stažą pagal valstybės tarnautojams taikomas taisykles.

Reforma numatoma ir tai, kad darbuotojams, kurie iki 2023 m. neįgis aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas bus galima tik esamoje pozicijoje iki 65 metų. Jiems taip pat negalės būti taikomas tarnybos pratęsimas.

Įsigaliojus pataisoms, prezidento alga po rinkimų kiltų nuo maždaug 10 tūkst. iki 10,3 tūkst. eurų iki mokesčių, Seimo pirmininko - nuo 4,6 tūkst. iki 8,7 tūkst., eilinio seimūno - nuo 3,5 iki 6,2 tūkst. eurų, premjero - nuo 4,6 iki 8,7 tūkst. eurų, ministro - nuo 4,3 iki 7,7 tūkst. eurų. Tačiau, kaip minėta, bent jau nebeliks priedų už stažą.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
10
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (94)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s