Budrys apie Baltarusijos siekius pradėti diplomatinius pokalbius: norima nulaužti ES politiką

„Pirmas uždavinys yra nulaužti ES politiką, kurios ji laikosi Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu, t. y. tarptautinės izoliacijos politiką, nesikalbėjimo su režimu politiką“, – trečiadienį teigė K. Budrys.

„Noras iš Baltarusijos yra nusiimti sankcijas, ypač tas, kurios ekonomiškai ir finansiškai jiems skausmingos“, – akcentavo jis.

Pasak užsienio reikalų ministro, išėjimas kalbėtis su Minsku politiniu ir diplomatiniu lygiu reikštų, kad po to sektų ir kiti reikalavimai.

„Vien tai, kad jau išeini politiniu ir diplomatiniu lygiu kalbėtis, reiškia, kad viskas, šitas žingsnis žengtas. Paskui jį ateina kiti žingsniai tiek dėl Baltarusijos vietos tarptautinėse organizacijose, tiek dėl įvairių susitarimų, tiek dėl bendrai Baltarusijos vietos pasaulyje“, – sakė jis.

Komunikacijos kanalų su Baltarusija yra

Ministras taip pat teigė, kad su Baltarusija yra palaikomi tam tikro lygio kontaktai, tačiau tai nėra bendravimas politiniu ir diplomatiniu lygiu.

„Turime ne vieną, ne du ir ne tris kanalus, kuriais yra apsikeičiama tiek informacija, tiek vertinimais, tiek mūsų pozicija su Baltarusijos puse. Taip pat turime kanalus gauti informaciją, poziciją, vertinimus, priekaištus iš Baltarusijos pusės, jeigu reikia“, – kalbėjo jis.

Pasak K. Budrio, derėtis su Baltarusija, neturint tam jokių svertų, būtų neadekvatu.

„Jeigu jie turi svertą, jie išspaus iš to maksimaliai visą naudą. Dėl to Lietuvos pusei šiai dienai, dar neturint pakankamai įrangų – aš taip sakau, nes ES sankcijos nėra be dviejų minučių patvirtintos – nėra, kur dabar veržtis. Mes kai juos turėsime, bus kitokia situacija“, – nurodė jis.

Ne visos turimos priemonės išnaudotos

Lietuvos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuva ne visas savo turimas priemones išnaudojo Baltarusijos atžvilgiu.

„Esame pasitvirtinę šį pavasarį nacionalinių sankcijų galimybę. Mes nacionalinių sankcijų dar niekam nesame įvedę, turiu omenyje, ekonomines sankcijas. Mes tą svertą turime“, – sakė jis.

Ministras taip pat tikino, kad kitas svarbus dalykas yra europinės sankcijos Minsko režimui.

„Mes ties tuo dirbame, kad Komisija parengtų kuo greičiau siūlymą ir teiktų Tarybai tvirtinti. Lietuva yra pateikusi sąrašą ir kriterijus, sektorius, kuriuos reikia įtraukti: civilinę aviaciją, azoto trąšos, paslaugos Baltarusijos įmonėms. Kai mes turėsime jau tą pasiūlymą, bus daug rimtesnis svertas“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

K. Budrys taip pat pažymėjo, kad jo vizito Jungtinėse Amerikos Valstijos (JAV) metu prieš keletą savaičių pavyko klausimą dėl Baltarusijos veiksmų įdėti į dvišalę Vašingtono ir Minsko darbotvarkę.

„Dabar turime nekrūpčioti, nemirksėti, bet dirbti ir laukti tinkamo momento išsispręsti šitą situaciją, o ne šokti pagal mums primetamą ritmą ir melodiją iš kitos pusės“, – akcentavo ministras.

Rudenį suintensyvėjus kontrabandinių balionų iš Baltarusijos srautams, dėl kurių ne kartą sutriko oro uostų darbas, Vyriausybė spalį mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždarė paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija.

Vis dėlto, minėti du pasienio punktai buvo atidaryti kiek anksčiau argumentuojant, kad situacija pagerėjo. 

Savo ruožtu Minsko režimas, Lietuvai uždarius sieną, uždraudė Lietuvoje registruotiems vilkikams judėti šalies viduje. Skelbta, jog dėl to pasienyje įstrigę vežėjai transporto priemones turi laikyti specialiose aikštelėse, už tai buvo apmokestinti.

Tačiau praėjusią savaitę Lietuvos Vyriausybei atidarius sieną, Lietuvos vilkikai ir toliau yra įstrigę pasienyje su Baltarusija, dėl to Užsienio reikalų ministerija (URM) Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikė protesto notą.