Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad po incidento, kai Rusijos orlaiviai iš Kaliningrado pažeidė Lietuvos oro erdvę, NATO sąjungininkai turi įgyvendinti rotacinės gynybos principą.
„Lietuvos kvietimas ir pozicija yra labai aiški – turime pagaliau įgyvendinti tai, ką buvome sutarę 2023 m. Vilniaus viršūnių susitikime. Regione turi būti įgyvendinta rotacinė oro gynyba, turime padidinti pajėgas taip pat ir Baltijos šalyse – tiek naikintuvų, tiek antžeminio bazavimo oro gynybos priemonių forma. Turime siųsti stiprią ir solidarią žinutę Rusijai, kad tokia veikla negali likti be atsako“, – penktadienį žurnalistams teigė K. Budrys.
„Jeigu mes dabar to nepadarysime, ta riba slinksis vis toliau. Tai yra nuolatinė Rusijos strategija. Beje, mes matome panašią strategiją ir kitoje Eurazijos žemyno pusėje. Kinija tokią strategiją taiko kaimyninių valstybių atžvilgiu“, – tęsė jis.
Nors 2023 m. NATO viršūnių susitikime buvo nutarta įgyvendinti rotacinės oro gynybos modelį, realus jo veikimas – ribotas. Šalims oro gynybos sistemų trūksta, tą yra pabrėžęs ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras K. Budrys teigia – nors oro gynybos priemonių trūkumas yra realus, jis neturėtų tapti pasiteisinimu nesiimti veiksmų atremiant oro erdvės pažeidimus. Tai, anot K. Budrio, tik paskatintų Rusiją tęsti savo veiksmus.
„Apribojimas bendras, oro gynybos priemonių, kad jų trūksta, kad jų reikia ir daugiau pagaminti ir kad šalys jų turėtų daugiau įsigyti – taip, jis yra tikras argumentas. Bet tai neturi mūsų riboti, nes jeigu mes tokių argumentu save apribojame, tai atidarome duris dar labiau ir kviečiame Rusiją ir toliau tą oro erdvę pažeidinėti“, – teigė K. Budrys.
„Rusijai iš visos patirties matome, kad yra jautru ir jie priima žinią, kai padaugėja pajėgų. Taip, kaip padaugėjo Baltijos jūroje, kai vyko mūsų povandeninės infrastruktūros gadinimas. Atsirado daugiau laivų – baigėsi ta veikla. Lygiai taip pat ir čia, turime didinti orlaivių tol, kol pasibaigs oro erdvės pažeidinėjimai ir jie tikrai tokiu atveju pasibaigs“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, ketvirtadienio vakarą, apie 18 val., du Rusijos orlaiviai iš Kaliningrado srities buvo patekę į Lietuvos oro erdvę.
Oro erdvės pažeidimą ties Kybartais fiksavo Karinės oro pajėgos. Skelbiama, kad galimai kuro užpylimo treniruotes Kaliningrado srityje vykdę Rusijos orlaivis SU-30 ir kuro papildymo orlaivis IL-78 įskrido į Lietuvos teritoriją apie 700 metrų. Iš oro erdvės pasišalinta, išbuvus apie 18 sekundžių.
Reaguojant į incidentą į orą buvo pakelti du NATO oro policijos misiją atliekantys Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter Typhoon“, kurie nuskrido į pažeidimo vietą.
Kaip skelbta, 2023 m. Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu, atsižvelgiant į Baltijos šalių raginimus, šalys sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio.
NATO oro gynybos rotacinis modelis skirtas didinti Aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgumų parengtį. Šios iniciatyvos pagrindu sąjungininkų antžeminės oro gynybos sistemos ir papildomi aviacijos pajėgumai rotaciniu principu turėtų būti dislokuojami Baltijos valstybėse.
Iki šiol kelioms savaitėms 2024 m. liepą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“ Lietuvoje buvo dislokavę Nyderlandai. Šių metų vasarį Italija buvo dislokavusi antžemines ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas SAMP/T.