1 nuotr.Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, jog Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, ragina Izraelį laikytis tarptautinės teisės principų ir praleisti į Gazos Ruožą humanitarinę pagalbą palestiniečiams. Vis tik, šalies vadovo patarėjas pažymi, kad, kalbant apie padėtį Gazoje, ne Lietuvai reikėtų spręsti, ar Izraelis teisėtai ir proporcingai atsako į 2023 m. spalį įvykdytą „Hamas“ teroristinės grupuotės ataką – anot jo, šiuo klausimu turėtų būti bendra tarptautinė pozicija.
Laidoje „ELTA kampas“ balandžio mėnesį prie prezidento komandos prisijungęs diplomatas tikino, kad Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos valstybių, laikosi panašios pozicijos dėl padėties Gazos Ruože – civiliams privalo būti suteikta reikiama humanitarinė parama.
„Yra Ženevos konvencija, kuri labai aiškiai apibrėžia – karinio konflikto atveju, civiliai turi būti saugomi. Ir čia civilių apsauga, vaikų apsauga yra vienas iš tokių esminių, bazinių tarptautinės teisės principų, kurių bet kas turi laikytis. Nesvarbu, koks konfliktas būtų – teisėtas, neteisėtas. Bet tai yra esmių esmė ir todėl mes nuosekliai laikomės (šios pozicijos – ELTA)“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė D. Matulionis.
„Bet mes tuo pačiu pripažįstame ir prisimename būtent 2023 m. spalio 7 dieną, nuo ko viskas prasidėjo. Beveik 1,5 tūkst. žuvusiųjų, per vieną dieną išžudytų, didžioji dalis civiliai. Beveik 300 įkaitų, kurių nemaža dalis iki šiol nėra grąžinti Izraeliui, manoma, kad jau yra mirę. Tai iš tiesų klausimas toks: ar Gaza yra kalėjimas po atviru dangumi, ar tai yra turbūt didžiausias terorizmo židinys? Ir čia gali nuomonė šiek tiek skirtis“, – dėstė jis.
Paklaustas, kokios nuomonės šiuo klausimu laikosi Lietuva – ar Gaza yra kalėjimas po atviru dangumi, ar didžiausias terorizmo židinys – D. Matulionis aiškiai neatsakė, tačiau pažymėjo, kad Izraeliui iš Gazos kyla grėsmė.
„Tai čia ir yra klausimas. Iš tikrųjų, Izraeliui didžiausia grėsmė kyla iš Gazos. Tai yra jau sena istorija, kai, atrodo, 2007 m. buvo paskelbta apie tą vadinamą Gazos blokadą, nes tikrai didelė tikimybė, kad ginklai, kurie patektų į Gazą, būtų panaudoti prieš Izraelį. Nuo Gazos Ruožo iki Jeruzalės ar iki Tel Avivo yra visiškai netoli. Prisimename nuolatinius raketinius apšaudymus – jie anksčiau buvo. Ir staiga, netikėtai įvyko, kas įvyko spalio 7 dieną“, – atsakydamas į klausimą dėstė D. Matulionis.
„Iš tikrųjų, Izraelis ėmėsi ryžtingų veiksmų, siekiant pažaboti terorizmą. Bet aš šiuo atveju nenorėčiau kaltinti Izraelio. Aš norėčiau apskritai kalbėti apie tai, kad visa tarptautinė bendruomenė nesugebėjo išspręsti Gazos problemos. Ir aš lygiai taip pat galėčiau kaltinti Europos Sąjungą, lygiai taip pat galėčiau kaltinti arabų valstybes, tą patį Egiptą, kuris yra kaimynystėje. Ir, šiuo atveju, reikia susitelkti ir pabandyti tą problemą išspręsti. (...) Mes, kaip ir visos kitos šalys, raginame Izraelį laikytis teisės principų ir užtikrinti civilių aprūpinimą maistu, vandeniu ir kitais būtiniausiais dalykais“, – patikino jis.
Tuo metu klausiamas apie Izraelio veiksmų, atsakant į „Hamas“ teroristinę ataką, proporcingumą, D. Matulionis pakartojo, kad Lietuva ragina užtikrinti Gazos Ruože esančių žmonių aprūpinimą būtiniausiomis humanitarinėmis priemonėmis. Tačiau šalies vadovo patarėjas pastebėjo, kad teroristinė grupuotė naudojasi civiliais kaip tam tikra priedanga, taip pat ir propagandos tikslais.
Vis dėlto, D. Matulionis teigė manantis, kad ne Lietuvai reikėtų spręsti Izraelio veiksmų teisėtumą – anot jo, šiuo klausimu turėtų būti bendra šalių pozicija.
„Proporcingumo klausimas – taip, yra. Ir mes, kaip ir sakiau, kartu su kitomis šalimis raginame užtikrinti civilių žmonių aprūpinimą. Bet turbūt irgi suprantame, kad „Hamas“ naudojasi civiliais kaip tam tikra priedanga ir tai irgi dalis jų propagandos, siekiant parodyti, kad Izraelis taikosi prieš civilius“, – pasakojo jis.
„Na, aš šiandien dienai tikrai nenorėčiau daryti kažkokio tai vertinimo, nes situacija yra ant tiek kebli, ant tiek sudėtinga. Ne mums Lietuvoje spręsti, ar teisėtai Izraelis kažką daro, ar neteisėtai. Ir, šiuo atveju, turėtų būti bendra tarptautinė pozicija ir labiau turėtume įsiklausyti į to paties Izraelio nuogąstavimus“, – pridūrė G. Nausėdos patarėjas.
Mano, kad Lietuvą ir Izraelį jungia bendra karinė grėsmė
Balandžio pabaigoje Izraelyje oficialiu vizitu lankėsi Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Tuomet ministerijos išplatintame pranešime politikė teigė, kad „agresyvius kaimynus turinčias mažas valstybes kaip Izraelis ir Lietuva jungia bendra karinė dvasia – apginti savo šalį ir žmones“.
„Aš manyčiau, kad (Lietuvą ir Izraelį – ELTA) jungia bendra karinė grėsmė, todėl, kad mes turime įsivaizduoti situaciją nuo pat Izraelio valstybės susikūrimo, kuris nebuvo lengvas, vyko daugybė karų ir išties grėsmė buvo nuolat tvyranti ore. Visuomenė sugebėjo tą atsparumą sustiprinti, savo ginkluotąsias pajėgas padaryti turbūt vienas stipriausių pasaulyje. Tai išties yra pavyzdys ir Lietuvai“, – klausiamas, ar sutinka su D. Šakalienės mintimis, teigė D. Matulionis.
„Šiuo atveju, aišku, kontekstas yra kiek kitoks, bet panašumų tam tikrų yra. Ir tikrai aš negalėčiau paneigti ir, manau, kad ministrė kalba tai, ką ir aš asmeniškai galvočiau“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ įvykdė brutalų išpuolį prieš Izraelį. Į šalį įsiveržę teroristai nužudė 1,2 tūkst. gyventojų, pagrobė per 250 įkaitų. Dalis jų vis dar nėra grąžinti Izraeliui.
Po šio išpuolio Izraelis atsakė į teroristinę ataką ir pradėjo karą apsiaustoje palestiniečių teritorijoje.
„Hamas“ kontroliuojamos sveikatos ministerijos duomenimis, nuo Gazos karo pradžios palestiniečių teritorijoje jau žuvo daugiau kaip 54 tūkst. žmonių.
Dalis Vakarų lyderių reiškia susirūpinimą dėl Izraelio veiksmų Gazoje, humanitarinė krizė kelia tarptautinį pasipiktinimą.
