1 nuotr.Svarbiausias Seimo narių darbas - įstatymų leidyba. Tačiau aiškėja, kad kartais parlamentarai balsuoja net už tai, ko nėra akyse matę. Neseniai tokia kuriozinė situacija paaiškėjo balsuojant už gyventojų Seimui pateikiamas peticijas. Jas Seimo nariai atmetinėja net neskaitę.
Tokia situacija neseniai paaiškėjo, kai Seimo posėdžių salėje buvo balsuojama dėl peticijų, kurias gali pateikti gyventojai. Jos įprastai pirmiausia apsvarstomos Seimo peticijų komisijoje, o tada komisija pateikia išvadą pritarti peticijai ar ne. Dėl išvados Seimo nariai balsuoja plenariniame posėdyje.
Taip nutiko ir šį kartą. Pavyzdžiui, buvo balsuojama dėl peticijoje pateikto siūlymo dėl teisės aktų, susijusių su sodininkų bendrijų likvidavimu, pakeitimo. Komisijos išvada buvo nepritarti peticijai.
„Komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Aplinkos ministerijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo. Įvertinus pareiškėjo pateiktus argumentus, ministerijos pateiktą nuomonę, komisija mano, kad siekiant likviduoti sodininkų bendrijas, esamas reglamentas yra pakankamas ir papildomų teisės aktų priimti nereikia. Prašau išvadai pritarti", - pristatydamas išvadas sakė Seimo peticijų komisijos pirmininkas Tadas Praraja.
Tačiau Kęstutis Mažeika sakė, kad peticijoje teikiamas klausimas - aktualus: „Kai bendrijos vadovas nėra aktyvus, nėra valdymo organų, reikalingų bendrijos likvidavimui, tokias atvejais gal visgi reikėtų teisinio reguliavimo. Tai padėtų gyventojams, kurie tampa įkaitais sodų bendrijose, iš kurių likę tik pavadinimai."
T.Praraja atsakė, kad peticija buvo skirta dėl sodininkų bendrijų, skirtų mėgėjų sodų ribų nustatymo. Nors iš tiesų išvadoje parašyta, kad pareiškėjas prašė priimti naują teisės aktą dėl sodininkų bendrijų, iš kurių žemės reformos metu paimta valstybinė žemė valstybės ar visuomenės poreikiams, kuri Žemės kodekse nustatyta tvarka kolektyvinei sodininkystei iki 1991 m. buvo skirta neterminuotam naudojimui, likvidavimo tvarkos ir terminų.
Balsuojant daugiau klausimų nebuvo, tad atmesti peticiją pavyko visose trijose balsavimo stadijose.
Toliau Seimui buvo pateikiama dar viena Peticijų komisijos išvada. Joje siūloma netenkinti peticijoje pateikto siūlymo dėl Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo.
„Komisija išnagrinėjo pareiškėjos peticiją, kurioje pateiktas siūlymas dėl senatvės pensijų apskaičiavimo ir indeksavimo pakeitimo ir priėmė sprendimą pateikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo. Komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę.
2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija, pagal kurią senatvės pensijos yra skiriamos atsižvelgiant į pajamas, gautas nuo 1994 m. Pensijos, paskirtos iki 2018 m. buvo peržiūrėtos ir perskaičiuotos pagal naujai įsigaliojusią įstatymo redakciją. Tačiau ne visiems nauja pensijų apskaičiavimo tvarka buvo naudinga. Todėl toliau tęsiamas iki 2018 m. paskirtų pensijų mokėjimas.
Ministerijos nuomone, nepaisant to, kokia valiuta asmeniui buvo mokėtas darbo užmokestis, pagal kurį apskaičiuota senatvės pensija, yra tinkamai įvertintas jo tuo metu gautas darbo užmokestis lyginant su to meto vidutiniu darbo užmokesčiu. Pareiškėjo peticijoje nurodyta senatvės pensijos apskaičiavimo tvarka neturi būti keičiama", - nurodė pirmininkas, nepatikslinęs, kokią tiksliai tvarką norėtų keisti peticiją parašęs žmogus ir kokia iš esmės problema peticijoje buvo keliama.
Pasiūlius pritarti komisijos išvadai, Seimo narys Ignas VĖGĖLĖ iškėlė klausimą, ar kolegos bent supranta, už ką nubalsuoja.
„Mes ką tik balsavome už prieš tai pateiktą Lietuvos Respublikos piliečio peticiją. Gal aš netinkamai ieškau, bet aš nerandu šitos peticijos kopijos, už ką balsavo ką tik Seimas. Aš matau tik Seimo peticijų komisijos išvadą, bet pačios peticijos nematau. Gal netiksliai ieškau.
Lygiai tą patį galiu pasakyti ir dėl šitos peticijos. Mes dabar tuoj svarstysime peticiją ir balsuosime „už" ar „prieš", bet pačios peticijos net nėra.
Sutinku, kad Peticijų komisijos sprendimas yra svarbus, bet Seimui apsispręsti, mano supratimu, reikėtų matyti ir patį dokumentą. Toks darbas Seime tikrai nėra tinkamas", - sakė I.Vėgėlė.
Paaiškėjus, kad pačios peticijos tekstas tikrai prie dokumentų nėra pridėtas, pirmininkaujantis pasiūlė projekto pateikimo stadijoje padaryti pertrauką iki popietinio posėdžio, kai peticijos bus įkeltos. K.Mažeika dar prašė atšaukti balsavimą ir dėl pirmos peticijos, dėl kurios Seimas balsavo jos nematęs, tačiau siūlymas nebuvo priimtas.
Seimui susirinkus į vakarinį posėdį, grįžta ir prie peticijos dėl pensijų indeksavimo. Tiesa, bent viešai prieinamuose dokumentuose peticijos tekstas taip ir neatsirado. Seimas pritarė jos atmetimui. Taip tą dieną Seimas atmetė dar penkias peticijas, o vienai pritarė. Ar bent vieną perskaitė?
