1 nuotr.Išsiskyrus parlamento frakcijų pozicijoms dėl siūlymų, kaip būtų galima tobulinti kanceliarinių išlaidų reglamentavimą, trečiadienį posėdžiavusi darbo grupė Seimo statuto pataisų nesiims. Grupės pirmininkės Agnės Širinskienės teigimu, Seimo valdyba bus informuota apie vykusias diskusijas ir galės savo ruožtu imtis kai kurių pakeitimų. Tačiau, pabrėžė ji, nė viena iš idėjų tvirto palaikymo nesulaukė.
„Bendros nuomonės nėra. Didžioji dalis frakcijų nenori už (posėdžių – ELTA) nelankymą sumažinti parlamentinių lėšų, nenori atsisakyti sandėlio. Panašu, kad tradiciškai ir ši istorija baigiasi taip, kaip baigėsi visos kitos, kur Seimo narių gerovė gali nukentėti“, – po posėdžio žurnalistams sakė A. Širinskienė.
„Mes tuos apibendrinimus, kokie yra, valdybai pateiksime. Valdyba priima savo nutarimus (...). O Seimo statuto pataisų, aišku, neinicijuosime, nes nėra pasirašančių po jomis. Praktiškai, tik iš vienintelių demokratų buvo tvirtas atsakymas, kad reikėtų 5 proc. mažinti parlamentines išlaidas, kai Seimo narys de facto tos parlamentinės veiklos nedaro“, – aiškino politikė.
Anot A. Širinskienės, trečiadienį įvyko ir paskutinis šios darbo grupės posėdis – kadangi frakcijų pozicijos išsiskiria, tęsti diskusijas yra beprasmiška.
„Mes valdybai pristatysime (rezultatus – ELTA), kad yra didesnis sutarimas ir, matyt, valdyba diskutuos“, – teigė ji, pažymėdama, kad agituos valdybą priimti sprendimus dėl atskiros banko sąskaitos atsiskaitymams už parlamentinei veiklai skirtas išlaidas.
„Manyčiau, bent jau STT pastabas Seimui įgyvendinti pilna apimtimi yra tikrai garbės reikalas. Man, aišku, labai apmaudu, kad tas noras užsitikrinti sau gerovę baigiasi nepasitikėjimu visuomenėje. Noras išlaikyti lėšas, kai tu neini į darbą, ir gauti jas parlamentinei veiklai, kai jos nevykdai, man neatrodo labai gerai“, – apgailestavo ji.
Prieš savaitę darbo grupė suformulavo keturis siūlymus, kuriuos vėliau politikai aptarė frakcijose. Viena idėjų – panaikinti Seimo sandėlį. Tokiu atveju politikai už parlamentinei veiklai skirtas lėšas ir toliau galėtų įsigyti įvairius suvenyrus bei atributiką, tačiau tai galėtų daryti tik Seimo lankytojų centre.
A. Širinskienės teigimu, tam kategoriškai prieštaravo socialdemokratai bei „aušriečiai“.
„Dėl sandėlio naikinimo buvo socialdemokratų ir „Nemuno aušros“ labai griežtas „ne“. Kiti kolegos – nei taip, nei ne, Tėvynės sąjunga dar pritarimo neišreiškė“, – žurnalistus informavo ji.
Tarp teiktų siūlymų – ir 5 proc. mažinti parlamentines lėšas už kiekvieną praleistą Seimo, komiteto ar komisijos posėdį. Paramą panašiam siūlymui – mažinti ne kanceliarines išlaidas, bet atlyginimą – išreiškė vieninteliai socialdemokratai.
„Frakcija pritartų atlyginimų mažinimui už posėdžių nelankymą. (...) Natūralu, jeigu žmogus atitinkamo darbo nedirba, atitinkamai turi pajausti per atlyginimą. Tik tiek, kad šiandien tai yra ribojama statutu ir reiktų keisti statutą, o tam reiktų 71 balso“, – kalbėjo socialdemokratų frakcijos atstovas Julius Sabatauskas.
„Pas mus buvo įvairių nuomonių. Tiesiog diskutavome frakcijoje, ar tai nesikirstų su Konstitucija, kuri numato, kad Seimo nariui už jo parlamentinę veiklą yra skiriamas lėšos. (...) Seimo pirmininkas ir valdyba, jeigu jie mato lankomume problemą, jie gali tą siūlyti – mes tikrai nesakome ne“, – savo ruožtu aiškino Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Svarstyta, jog būtų galima sumažinti ir bendrą parlamentinei veiklai skirtų išlaidų sumą nuo 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) iki 0,7 – nuo maždaug 1,7 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų. Tokį siūlymą, A. Širinskienės teigimu, palaiko tik „Vardan Lietuvos“ atstovai.
Taip pat buvo svarstoma įpareigoti Seimo narius už išlaidas, susijusias su parlamentine veikla, atsiskaitinėti iš specialiai tam atidarytos atskiros banko sąskaitos. Darbo grupės pirmininkės teigimu, šiuo klausimu sutarimo – daugiau.
ELTA primena, kad Seimo valdybos suburta darbo grupė iki kovo 10 dienos, kai prasidės eilinė pavasario sesija, turės pateikti siūlymus, kaip būtų galima tobulinti parlamentinių lėšų panaudojimo tvarką.
Diskusijos dėl kanceliarinių lėšų kilo pernai, kai iniciatyvos „Skaidrinam“ autorius, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie Seimo narių pirkinius. Kai kurie tuometiniai Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros. Taip pat per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio įsigijo suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų.
Seimo vadyba jau tuomet sugriežtino šių išmokų panaudojimo tvarką. Buvo nutarta, kad parlamentaras per kadenciją galės įsigyti ne daugiau nei tris telefonus ir kompiuterius, taip pat uždrausta įsigyti prekes ir paslaugas iš artimų asmenų ar susijusių juridinių asmenų. Seimo valdyboje taip pat buvo apsispręsta ir dėl to, kad vienos rūšies prekėms bei paslaugoms nebūtų galima skirti daugiau nei pusės parlamentinių lėšų.
Kaip numato Seimo statutas, kiekvienam Seimo nariui parlamentinės veiklos išlaidoms kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (VMDU) suma – maždaug 1,7 tūkst. eurų.
