1 nuotr.Baltijos šalims nebepratęsiant BRELL sutarties ir 2025 m vasarį atsijungus nuo rusiškos elektros sistemos, elektros kainos Lietuvoje neturėtų keistis, tikina energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, didės sistemos balansavimo kaštai, bet daugiausiai poveikio kainai turės atsinaujinančių energetikos išteklių gamyba, o jos mastai smarkiai auga.
„Elektros kaina iš principo neturėtų keistis. Be abejo atsiranda papildomi balansavimo kaštai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad nuolat statome mūsų elektros generavimo pajėgumus, atsinaujinančios energetikos pajėgumus“, – penktadienį žurnalistams teigė D. Kreivys.
„Bet reikia įsivaizduoti, kad atsinaujinančios elektros gamybos galia, kurią turime instaliuotą, yra milžiniška. Ir būtent ji lemia kainas“, – pridūrė jis.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis 2023 m. teigė, kad sinchronizavus Baltijos tinklus su Europa vidutinio vartotojo elektros sąskaita Lietuvoje gali padidėti 50 euro centų.
Taip pat, anot ministro, jau 2024 m. pabaigoje Lietuva galės aprūpinti didžiąją dalį savo energijos poreikių.
„Šių metų gale turėsime iki 70 proc. savo elektros poreikių aprūpinimo. Prieš 4 metus, man tapus ministru, turėjome 30 proc. (...) Tai reiškia, kad kitų metų gale artėsime prie pilno savęs aprūpinimo“, – sakė jis.
D. Kreivys teigė, kad Lietuvos elektros gamyba jau 2025 m. pasieks 5 ar net 6 gigavatus (GW) ir viršys ankstesnius Ignalinos atominės elektrinės pajėgumus.
„Jau visai neužilgo pasieksime 3 GW galios. Lietuvoje buvę 2 atominiai reaktoriai turėjo panašią galią. Be abejo, elektra nėra gaminama ištisai, kaip su atomine elektrine (...) Taip, mes turime jungtis su Švedija, su Lenkija, per Estija su Suomija. Bet tada mes priklausome nuo kainų tuose regionuose. Turėdami savo generaciją būsime priklausomi tik nuo savęs. Turėsime, metų gale 3,8 GW, kitais metais – 5 ar 6 GW“, – komentavo D. Kreivys.
ELTA primena, kad tiek Lietuvos, Latvijos ir Estijos politiniai lyderiai, tiek šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai yra sutarę, jog nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – atsijungs 2025 metų vasarį.
Tam, kad sinchronizacija įvyktų jau po metų, valstybės iki šių metų rugpjūčio 7 dienos privalėjo pranešti, jog nebepratęs BRELL sutarties. To nepadarius likus pusmečiui iki planuojamo atsijungimo datos, sutartis būtų buvusi automatiškai pratęsta.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai. Pernai Lietuva taip pat savarankiškai atliko šalies sistemos izoliuoto darbo bandymą. Sinchronizacija vyks per 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
