1 nuotr.Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė antradienį susitiko su Lietuvoje šią savaitę viešinčiu JAV ambasadoriumi prie NATO Matthew Whitakeriu.
Susitikime, kuriame daugiausia buvo kalbama apie kolektyvinės gynybos stiprinimą, ministrė pažymėjo, kad JAV karinis buvimas Lietuvoje ir visame NATO rytiniame flange yra esminis saugumo ir atgrasymo elementas.
Pasak D. Šakalienės, JAV karių laikysena regione siunčia aiškų signalą Kremliui apie įsipareigojimą Vašingtono sutarties penktajam straipsniui.
„Sutariame, kad Baltijos šalių regiono padėtis Aljanse yra unikali strategine prasme, ir, jei Rusija nuspręs mesti iššūkį NATO, labiausiai tikėtina, kad būtent mūsų regionas taps mūšio lauku. Taigi, Lietuvai NATO pajėgumas įgyvendinti planus per itin trumpą laiką arba be jokio įspėjimo yra gyvybiškai svarbus klausimas. JAV įsipareigojimas 5-ajam straipsniui yra stipriausia atgrasymo priemonė“, – pranešime cituojama ministrė.
Susitikime ji akcentavo, kad Lietuva reikšmingai investuoja į JAV ir kitų sąjungininkų karių priėmimui reikalingą infrastruktūrą, kuria bus galima naudotis jau nuo šių metų spalio.
„Atveriame naują infrastruktūrą, į kurią investavome daugiau nei 200 mln. JAV dolerių, šia infrastruktūra bus galima naudotis nuo spalio, kitos rotacijos kariai jau persikels į naujas patalpas Pabradėje. Esame pasirengę dar labiau išplėsti priimančiosios šalies paramą, Lietuva yra pasirengusi priimti dar daugiau JAV karių“, – sakė krašto apsaugos D. Šakalienė.
Susitikime su JAV ambasadoriumi taip pat buvo aptartas oro dimensijos klausimas, papildomi pajėgumai bei papildomų priemonių oro apsaugai galimybė.
Kartu ministrė pristatė kitus Lietuvoje vystomus gynybos pajėgumų stiprinimo projektus, kvietė JAV gynybos pramonės įmones steigti padalinius Lietuvoje.
Primename, kad Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.
