1 nuotr.Vokietijos žemiesiems rūmams nubalsavus už skolos limito sumažinimą ir taip sudarius galimybes daugiau lėšų skirti gynybai, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad tai turės teigiamą ekonominį ir politinį poveikį Lietuvai. Ministrės manymu, Berlyno investicijos į gynybą sustiprins tiek Lietuvoje planuojamą dislokuoti Vokietijos brigadą, tiek bendras abiejų šalių gynybos pramonės įmones.
„Bus beprecedentis atvejis, kai Vokietija bus Europoje dislokavusi tokias pajėgas (brigadą – ELTA). Tai bet kokie jų sprendimai, susiję su jų finansais ir jų gynybos išlaidų didinimu, tiesiogiai palies mus ekonomiškai, politiškai ir gynybos sferoje“, – trečiadienį žurnalistams teigė D. Šakalienė.
„Kadangi jau šiandien turime bendras Lietuvos ir Vokietijos gynybos įmones, ir įsigijimai iš Vokietijos yra didelio mąsto, tai aš matau ir daugiau galimybių pramoniniam bendradarbiavimui“, – sakė ji.
Be to, D. Šakalienės teigimu, toks beprecedentis Vokietijos pasirinkimas nuolankiau žiūrėti į skolinimąsi, kai tai daroma gynybai, yra svarbus signalas visai Europai.
„Apskritai tai yra geopolitiškai svarbus sprendimas. Nes Vokietijos pozicijos pasikeitimas, perėjimas nuo be galo didelio atsargumo dėl skolinimosi į dabartinę tokią, kur imamasi beprecedenčių veiksmų dėl skolinimosi, dėl Mastrichto kriterijų netaikymo gynybos investicijai, yra svarbus visai Europai“, – kalbėjo ji.
Ketvirtadienį Vokietijos parlamento žemieji rūmai nubalsavo už istorinį šalies skolos limito sumažinimą, leisiantį padidinti išlaidas gynybai ir skirti 500 mlrd. eurų infrastruktūrai ir kovos su klimato kaita priemonėms.
Vokietijos griežtų vyriausybės skolinimosi apribojimų sušvelninimas leis panaudoti neribotą kreditą gynybos išlaidoms, civilinei saugai, žvalgybos tarnyboms ir kibernetiniam saugumui finansuoti.
Pakete taip pat numatyta papildoma 3 mlrd. eurų pagalba Ukrainai.
500 mlrd. eurų fondas investicijoms į infrastruktūrą apima ir 100 mlrd. eurų skyrimą klimato kaitos politikai – tik su tokia sąlyga žalieji sutiko paremti priemones.
Dabar planas turi būti patvirtintas Bundesrate, parlamento aukštuosiuose rūmuose, kuriuos sudaro 16-os Vokietijos žemių premjerai. Ten už jį irgi turėtų balsuoti dviejų trečdalių dauguma.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
