1 nuotr.Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad jos vedama partija Europos Parlamento rinkimų (EP) rezultatų laukia su santūriu pozityvumu. Visgi, kiek mandatų tikisi gauti „laisviečiai“, politikė neatskleidžia.
„Pasižiūrėsime, kaip atrodys artimiausios kelios valandos. Girdime pirmuosius neoficialius rezultatus, kad visai neblogai laikomės. Tai kol kas toks santūrus pozityvumas šiame štabe ir, žinoma, tikimės geriausio“, – žurnalistams „laisviečių“ rinkimų štabe teigė A. Armonaitė.
„Aš tik naudodamasi proga noriu labai padėkoti visai mūsų visai komandai: ir kandidatams ir savanoriams, ir rėmėjams – visiems, visiems, nes tai buvo pirmi EP rinkimai mums“, – pridūrė ji.
Visgi politikė apgailestauja dėl mažo rinkėjų aktyvumo EP rinkimuose.
„Žinoma, norėjosi, kad kuo daugiau žmonių ateitų balsuoti, bet yra toks posakis, kad sprendimus priima tie, kurie ateina. Tai tų žmonių, kurie atėjo, valia ir bus išrinktas Europos Parlamentas“, – sakė ji.
Tačiau A. Armonaitė pabrėžia, kad svarbiausia kovo dėl Lietuvos ateities ateinančių ketverių metų perspektyvai laukia rudenį.
„Aš manau, kad tikroji kova už Lietuvos ketverių metų perspektyvą laukia spalio 13 d. Žinoma, kad čia ir prezidento rinkimų pirmo turo rezultatai signalizavo, kad tokių idėjų, kurias neša Laisvės partija, jų Lietuvai reikia kaip niekada. Jeigu anksčiau galvojome, kad ES, narystė NATO yra savaiminė duotybė, dabar reikia dėl to kovoti ir įtikinti“, – pabrėžė ji.
Laisvės partijos sąrašą EP rinkimuose vedė buvęs Konstitucinio Teismo (KT) primininkas Dainius Žalimas.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.
Visgi, šie rinkimai buvo vienas pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.
Renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.
Prieš penkerius metus EP rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – abi partijos gavo po du mandatus.
Tuo metu Liberalų Sąjūdis, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija tąkart vykusiuose rinkimuose iškovojo po vieną mandatą.
