EP rinkimų rezultatai: konservatoriai užsitikrino tris mandatus, porą – socialdemokratai

Suskaičiavus balsus visose iš 1895 apylinkių, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 20,92 proc. balsų ir iškovojo 3 EP mandatus – darbą Briuselyje tęs Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė bei dabartinis Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Antroje vietoje – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus, sulaukusi 17,64 proc. rinkėjų balsų. Socialdemokratus EP atstovaus partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė bei Vytenis Povilas Andriukaitis.

Tretieji – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), surinkusi 8,96 proc. balsų ir gavusi vieną mandatą – EP dirbs Seimo narys Aurelijus Veryga.

Vietą EP iškovojo ir Laisvės partija – 7,93 proc., kuriai Briuselyje atstovaus buvęs kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ surinko 5,84 proc. ir į EP siunčia eurokomisarą Virginijų Sinkevičių.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sulaukė 5,67 proc. Tai leido šios politinės jėgos lyderiui Waldemarui Tomaszevskiui iškovoti dar vieną kadenciją EP.

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) pelnė 5,35 proc. – apkaltos būdu iš Seimo pašalintas Petras Gražulis taps partijos atstovu EP.

Tuo metu Liberalų sąjūdis surinko 5,30 proc. ir EP darbą tęs europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Likusios EP rinkimuose dalyvavusios politinės jėgos neperžengė reikiamos kartelės ir mandatų neiškovojo. Lietuvos regionų partija sulaukė 5,15 proc. rinkėjų paramos, Lietuvos žaliųjų partija – 3,97 proc., Nacionalinis susivienijimas – 3,72 proc., Taikos koalicija – 3,44 proc., Darbo partija – 1,63 proc., Krikščionių sąjunga – 1,35 proc., partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1,22 proc.

P. Gražulis: tai tikrai stebuklas

EP mandatą iškovojęs buvęs Seimo narys Petras Gražulis sako, kad netikėjo, jog jam išties pavyks gauti vietą Briuselyje. Politikas neslepia, kad kol kas nėra užtikrintas, jog tikrai vyks į Briuselį. Visgi, pasak P. Gražulio, nors jis ir svarsto apie vietos europarlamente perleidimą, jam nesinori nuvilti pasitikėjimą jam išreiškusių rinkėjų.

„Nežinau, apie tai dar nespėjau pagalvoti. Netikėjau, kad gausiu mandatą. (...) Norisi parodyti, kad ne pinigai man svarbiausia – pasitikėjimas svarbiausia. (...) Bet tada vėl žmonės sakys balsavome, o tu mus nuvylei. Tai turiu dvejonių, bet labai dėkingas žmonėms“, – žurnalistams teigė P. Gražulis.

Kolegų aplodismentais štabe sutiktas politikas taip pat neslėpė džiaugsmo dėl to, kad pavyko aplenkti didesnius konkurentus – liberalus ir Regionų partiją.

„Džiaugiuosi, labai, kada tokios partijos kaip liberalai mažiau gauna, arba regionai – partija, kurios struktūra atrodė labai stipri ir panašiai. Tai tikrai stebuklas ir tikrai dievas yra“, – sakė politikas.

ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.

Visgi, šie rinkimai buvo vieni pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.

Renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.

Prieš penkerius metus EP rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – abi partijos gavo po du mandatus.

Tuo metu Liberalų Sąjūdis, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija tąkart vykusiuose rinkimuose iškovojo po vieną mandatą.