G.Nausėda apie sprendimą gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP: grėsmės suvokiamos ne tiktai deklaratyviu lygiu

„Du dalykai: pirma, valdančiosios koalicijos sudėtis pasikeitė ir tos grėsmės suvokiamos ne tiktai deklaratyviu lygiu, bet taip pat ir suvokiama, kad reikia su grėsmėmis kovoti ir pasirengti grėsmėms, o antroji priežastis yra ta, kad dar 2023 metais paskelbtas planas dėl nacionalinės divizijos kūrimo iki 2030 metų“, – penktadienį LRT televizijai sakė šalies vadovas.

„Iš pradžių jis buvo įvertintas tik vertinant tokias paviršines išlaidas, tačiau kai mes gavome karinį patarimą dėl to, kiek tai divizijai reikės karinės įrangos apginkluoti, amunicijos, rezervų tam tikram dienų skaičiui, infrastruktūros, karinių miestelių, – visos tos papildomos išlaidos, be abejo, yra didelės. Jos mums aiškiai suformavo tą poreikį lėšų, kuris yra būtinas, kad nacionalinė divizija būtų sukurta laiku“, – pridūrė prezidentas.

Nors G. Nausėda teigė nenorintis supriešinti kadenciją baigusios ir darbą neseniai pradėjusios Vyriausybės atstovų, šalies vadovas buvusio ministrų kabinetas, siekdamas didinti finansavimą gynybai, buvo labiau linkęs šį klausimą spręsti skambiomis deklaracijomis.

„Aš nenoriu kažkaip supriešinti Vyriausybių, bet susidarydavo įspūdis, kad likdavo visada tam tikra spraga tarp tų deklaracijų, kurios tikrai buvo gana skambios: ir parama Ukrainai, ir visa kita... Ir tikrai buvo daroma nemažai, bet kai jau kalbėdavome apie gynybos biudžetą, tai, kaip jūs puikiai žinote, paskutinis dar anos Vyriausybės pasiūlymas buvo 3 proc. tiek 2025-aisiais, bet kas, mano akimis, blogiausia, tiek ir ateinančius dvejus metus tas procentas negalėjo didėti arba buvo numatyta, kad jis nedidės“, – kalbėjo prezidentas.

„Kalbėti apie 3 proc. kelerius metus iš eilės tokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis yra tiesiog labai pavojinga, nes paskaičiuota, kad jeigu mes tokiu lygiu finansuosime krašto apsaugos sistemą, tai nacionalinę diviziją mes matysime tik tarp 2036–2040 metų. Turbūt gerai suprantame, kad tada ji gal jau nelabai ir bus reikalinga“, – pridūrė jis.

G. Nausėda pažymi, jog tiksli gynybai nuo BPV skiriama procentinė dalis penktadienį vykusioje taryboje nebuvo apibrėžta sąmoningai, siekiant užtikrinti sklandų biudžeto planavimo procesą. 

„Viską įvertinus ir pavertus tai procentais nuo BVP, būtent toks lygis ir išėjo – 5,5 proc. Tačiau suvokdami, kad biudžeto planavimo procesas yra sudėtingas reikalas, politinis procesas, mes nesistengėme kažkaip akmenyje ištašyti kiekvienais metais būtent tokį procentą, bet pasilikome tam tikrą diskrecijos laisvę – nuo 5 iki 6 procentų“, – aiškino šalies vadovas.

„Galbūt bus interpretuojama, kad mes kažkam kažką norime įrodyti, bet pirmiausia aš siūlyčiau prisiminti tokią labai paprastą, bet kartu ir labai daug ką pasakančią frazę: žmonės, kurie nesimoko iš savo istorijos, lieka amžinai vaikais. Tai mes nenorime būti vaikai – tegul vaikyste džiaugiasi patys vaikai, o mes turime daryti viską, kad valstybė būtų saugesnė“, – pridūrė G. Nausėda.

Neatmetama galimybės įgyvendinti konsoliduotą pajamų apmokestinimo pagal dydį principą

Prezidentas pripažįsta, jog siekis 2026-2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP yra ambicingas. Šalies vadovo teigimu, vienas iš būdų surinkti papildomų pajamų galėtų būti konsoliduotų pajamų apmokestinimo pagal dydį principas.

„Mes nustatę tokį ambicingą krašto apsaugos finansavimo tikslą ir sukuriame tą politinį spaudimą, kad būtų einama galbūt ne visai tradiciniu keliu ir būtų diegiama tai, kas ilgus metus nebuvo diegiama. Taip, reikia pripažinti, kad Vyriausybė, viena vertus, turi šitą VGT tikslą, kuris tikrai yra ambicingas, kita vertus, turės reikalavimų dėl fiskalinės drausmės ir turės šitame siaurame koridoriuje išsitekti, pasiekti ir vieno, ir kito“, – kalbėjo šalies lyderis.

„Tai nebus lengva padaryti. Galvoju, kad galbūt reikia pagaliau įgyvendinti ir tą konsoliduotą pajamų apmokestinimo pagal dydį, o ne pagal pajamų rūšį principą, ir atrodo, kad šiuo klausimu sutarimas taip pat yra. Šituo keliu eidami, aš manau, mes gebėtume pasiekti šio tikslo, nes nesinorėtų, kad už mus biudžetą planuotų kažkas kitas“, – pridūrė G. Nausėda.

Penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.

„Labai nenorėčiau, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo G. Nausėda.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.