1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą ir su juo susijusius pelno mokesčio, akcizų, valstybės skolos ir kitus įstatymus.
„Nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimas ir greitesnis pasirengimas priimti NATO sąjungininkų pajėgas šiandien yra svarbiausias valstybės prioritetas. Nuo to priklauso ne tik mūsų šalies saugumas ir atgrasymo efektyvumas, bet ir Lietuvos verslo aplinka, biudžeto pajamų pakankamumas socialinei gerovei užtikrinti bei bendras gyventojų saugumo jausmas. Steigiamas Valstybės gynybos fondas, numačius ir naujų finansavimo šaltinių, sudaro sąlygas žmonėms pajusti aiškią jų mokamų mokesčių naudą ir leis kiekvienam visuomenės nariui pasijausti saugesniam“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Remiantis priimtais sprendimais, divizijos pajėgumų plėtrai, pasirengimui priimti Vokietijos brigadą, kariniam mobilumui vystyti ir kitiems gynybos stiprinimo tikslams 2025 m. Valstybės gynybos fonde tikimasi gauti 209 mln. eurų, 2026 m. – 325 mln. eurų, 2027 m. – 343 mln. eurų.
„Pavyko pasiekti, kad valdančioji dauguma Seime įsiklausytų į mano principinę poziciją, kuria nepritariau PVM didinimui. Kaip ir pavyko įtikinti nedidinti mokesčių naštos smulkiausiam verslui, dirbančiam pagal verslo liudijimus, taip pat neproporcingai finansiškai nesilpninti savivaldybių. Tuo tarpu pelno mokesčio padidinimas, bankų solidarumo įnašo mokėjimo pratęsimas, didesni tabako ir alkoholio produktų akcizai yra racionalūs sprendimai dabartinėje geopolitinėje aplinkoje“, – pažymėjo šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad sprendimas pakelti kuro akcizus, viena vertus, Seime po stiprios kritikos buvo priimtas nuosaikesnis, palyginti su pirminiu Vyriausybės siūlymu, tačiau, kita vertus, Seime stokojama geresnio įsiklausymo į visas visuomenės grupes, efektyvesnių šio sprendimo alternatyvų paieškos. Dėl to, Prezidento nuomone, Vyriausybė, rengdama 2025 m. valstybės biudžeto projektą, turės numatyti priemones žmonių pajamų augimui, atsvaras jautriausioms visuomenės ir verslo grupėms.
Šiuo metu Seime svarstoma prezidento inicijuota gyventojų pajamų mokesčio lengvata šeimoms, auginančioms vaikus. Šalies vadovas taip pat tikisi palankių sprendimų Seime dėl jo inicijuoto įstatymų paketo dėl geresnio viešojo transporto prieinamumo, tobulinant keliavimo viešuoju transportui lengvatų vaikams, pensininkams ir šeimoms su vaikais sistemą. Pasak G. Nausėdos, kitų metų biudžete būtina skirti daugiau dėmesio žemės ūkio sektoriui bei smulkiajam ir vidutiniam verslui.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą 2027 m.
